Kas slypi už atidėliojimo?
Atidėliojimas nėra paprastas tinginystės sinonimas. Tai kur kas gilesnis psichologinis reiškinys, susijęs su baime, perfekcionizmu, žema saviverte ar emociniu diskomfortu. Dauguma atidėliojimo atvejų kyla iš emocinės reakcijos į užduotį, o ne pačios užduoties sudėtingumo.
- Baimė nepasisekti. Žmonės, bijantys nesėkmės, atidėlioja, nes taip laikinai išvengia nerimo.
- Perfekcionizmas. Noras atlikti viską tobulai gali sukelti paralyžių – geriau nepradėti, nei padaryti neidealiai.
- Motyvacijos trūkumas. Jei nematome tiesioginės naudos ar prasmės, mums sunku pradėti.
- Skaitmeninis triukšmas. Nuolatinis informacijos srautas, socialiniai tinklai ir notifikacijos blaško ir trukdo susikaupti.
Kaip atidėliojimas veikia mūsų gyvenimą?
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad atidėliojimas yra tik nekenksmingas įprotis, ilgainiui jis gali sukelti rimtų pasekmių:
- Didėja stresas ir nerimas.
- Kenčia produktyvumas ir profesinė reputacija.
- Mažėja pasitikėjimas savimi.
- Ilgainiui atsiranda chroniška kaltė ir nepasitenkinimas savimi.
Efektyvūs būdai, kaip įveikti atidėliojimą
Gera žinia ta, kad atidėliojimą galima įveikti. Svarbiausia – suprasti jo priežastis ir taikyti tikslingus veiksmus.
1. Naudok mažų žingsnių principą
Didelės užduotys gąsdina, todėl jas verta suskaidyti į mažesnes, aiškias dalis. Pavyzdžiui, jei reikia parašyti straipsnį, pirmas žingsnis gali būti – sukurti pavadinimą, antras – struktūrą, ir t. t.
2. Laiko valdymo technikos
Pomodoro metodas (25 minutės darbo ir 5 minutės poilsio) padeda išlaikyti dėmesį ir išvengti perdegimo. Kitos technikos, kaip Eisenhower matrica, leidžia prioritetizuoti užduotis.
3. Pašalink blaškiklius
Išjunkite pranešimus, uždarykite nereikalingas naršyklės korteles, naudokite „focus mode“. Blaškymosi sumažinimas padeda lengviau pasinerti į darbus.
4. Nustatyk atsakomybės sistemą
Pasakyk draugui ar kolegai, ką planuoji padaryti, ir paprašyk, kad paklaustų rezultato. Atsakomybė prieš kitą žmogų dažnai padeda mobilizuotis.
5. Pasitelk apdovanojimus
Suteik sau paskatą – pavyzdžiui, po atlikto darbo pasilepink kavos puodeliu, trumpa pertrauka ar mėgstamu filmu.
Psichologinis požiūris į atidėliojimą
Psichologai teigia, kad dažnas atidėliojimas yra susijęs su emociniu vengimu. Užuot sprendę nemalonią užduotį, pasirenkame momentinę emocinę palengvėjimą. Štai kodėl svarbu ugdyti emocinį atsparumą, gebėjimą priimti diskomfortą ir daryti tai, kas svarbu, net jei ne visada norisi.
DUK
Kuo atidėliojimas skiriasi nuo tingėjimo?
Atidėliojimas dažnai susijęs su emociniu stresu ar baime, o tingėjimas – tai pasyvus nenoras veikti be vidinių prieštaravimų.
Ar atidėliojimas gali būti naudingas?
Retais atvejais – taip. Kartais smegenims reikia laiko „perdirbti“ informaciją. Tačiau chroniškas atidėliojimas kenkia.
Kaip kovoti su atidėliojimu darbe?
Naudok planavimo sistemas, susitikimų priminimus, suskaidyk užduotis ir nustatyk realius terminus. Atsakomybė komandoje taip pat padeda.
Ką daryti, jei niekas neveikia?
Kreipkis į psichologą ar koučerius – kartais atidėliojimas gali būti susijęs su gilesnėmis emocinėmis problemomis.
Pasivaikščiojimas – kaip įrankis produktyvumui sugrąžinti
Kai jaučiate, kad negalite susikaupti ir vėl atidėliojate, vietoj kaltės jausmo – išeikite pasivaikščioti. Judėjimas gryname ore skatina kūrybiškumą, mažina kortizolio kiekį ir leidžia į problemas pažvelgti naujai. Kartais produktyviausias veiksmas yra… atsitraukimas.
