5 klaidos, kurias darome sodindami pomidorus

Pomidorai – viena mėgstamiausių daržovių lietuvių daržuose. Jie ne tik skanūs, bet ir palyginti nesudėtingai auginami, jei žinomos pagrindinės jų priežiūros taisyklės. Tačiau net ir patyrę sodininkai kartais daro klaidas, kurios lemia prastą derlių, ligų protrūkius ar augalų išsekimą. Aptarkime dažniausias klaidas ir kaip jų išvengti, kad jūsų pomidorai džiugintų ne tik gausiais vaisiais, bet ir sveikais, tvirtais kerais.

1. Netinkamas atstumas tarp daigų

Viena iš dažniausių klaidų – per tankus sodinimas. Pomidorai mėgsta erdvę, oro judėjimą ir saulės spindulius. Jei augalai pasodinami per arti vienas kito, jie ima konkuruoti dėl šviesos, maistinių medžiagų ir vandens, o prastai vėdinamos sąlygos sukuria idealią terpę grybinių ligų plitimui. Optimalus atstumas tarp krūmų turėtų būti bent 40–60 cm, o tarp eilių – 70–100 cm.

2. Sodinimas į netinkamą dirvožemį

Pomidorai reiklūs dirvožemiui – jiems reikia derlingos, purios, drenuotos žemės, turtingos organinėmis medžiagomis. Dažna klaida – sodinimas į sunkią molingą žemę be jokio pagerinimo. Tokia dirva sulaiko per daug drėgmės, o tai gali sukelti šaknų puvinį. Prieš sodinant būtina įterpti komposto, durpių, gerai perpuvusio mėšlo ar smėlio, kad dirva būtų pralaidi, bet kartu išlaikytų pakankamai maistingųjų medžiagų.

3. Netinkamas sodinimo gylis

Pomidorai turi išskirtinį gebėjimą šaknytis iš stiebo, todėl jie sodinami giliau nei buvo daigelyje. Klaida – sodinti juos paviršutiniškai, neleidžiant susiformuoti tvirtai šaknų sistemai. Rekomenduojama sodinti pomidorus taip, kad bent pusė stiebo būtų po žeme – tai skatina šaknų plitimą ir stipresnį augimą. Ilgesnius daigus galima sodinti įstrižai, kad viršūnė liktų virš dirvos paviršiaus, o stiebas – po žeme.

4. Laistymas ne laiku ir ne taip, kaip reikia

Vanduo yra gyvybiškai svarbus, tačiau pomidorai itin jautrūs netinkamam laistymui. Per dažnas laistymas gali sukelti šaknų puvinį ar plyšusius vaisius, o nereguliarus – sutrikdyti žiedų ir vaisių formavimąsi. Dažna klaida – laistymas per lapus, ypač karštomis dienomis, dėl ko atsiranda nudegimų ar grybelinių infekcijų. Geriausia – laistyti ryte, tik prie šaknų, vengiant perteklinio drėkinimo. Laistyti giliai, bet rečiau, leidžiant dirvai pradžiūti tarp laistymų.

5. Trąšų naudojimas be saiko ar netinkamu laiku

Pomidorai mėgsta trąšas, tačiau per didelis azoto kiekis skatina lapų augimą, bet stabdo žydėjimą ir vaisių mezgimą. Tai ypač aktualu augalų pradžioje – sodinimo metu naudokite subalansuotas trąšas arba organines medžiagas, o žydėjimo ir vaisių formavimosi laikotarpiu naudokite trąšas, turtingas fosforu ir kaliu. Nereikia tręšti „iš įpročio“ – visada stebėkite augalų būklę ir reaguokite pagal poreikį.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima pomidorus sodinti toje pačioje vietoje kiekvienais metais?
Geriausia vengti to paties ploto, nes kaupiasi ligų ir kenkėjų sporos. Rekomenduojama keisti vietą kas 2–3 metus.

Kokios temperatūros reikia pomidorų daigams?
Optimali temperatūra daigų auginimui – 18–22 °C. Šiluma skatina stiprių daigų formavimąsi.

Ar būtina šalinti pomidorų pažastinius ūglius?
Taip, ypač aukštaūgių veislių. Pažastiniai ūgliai eikvoja augalo energiją, todėl juos rekomenduojama šalinti, kad augalas koncentruotųsi į derliaus formavimą.

Kiek kartų per savaitę reikia laistyti pomidorus?
Vidutiniškai 2–3 kartus per savaitę, priklausomai nuo oro sąlygų. Dirva turi būti drėgna, bet ne šlapia.

Ar galima naudoti kavos tirščius kaip trąšą?
Taip, saikingai. Jie rūgština dirvą ir suteikia azoto, bet netinka naudoti vien tik jų – geriausia kaip dalį komposto ar mišinio.

Kaip atpažinti sveiką pomidoro daigą?

Sveikas pomidoro daigas – tai stiprus, storu stiebu, sodriai žaliais lapais, neišsitempęs per daug į viršų. Jis turi būti tvirtas, nesusisukęs, be dėmių ar minkštų vietų. Toks daigas lengvai prigis ir užtikrins sveiką augimą. Renkantis daigus, geriau mažesnis ir tvirtesnis nei peraugęs, bet gležnas. Tinkamas pasirinkimas ir kruopšti priežiūra – raktas į gausų, sveiką ir skanų derlių visai vasarai.