Kas yra žemas kraujo spaudimas?
Normalus kraujo spaudimas laikomas apie 120/80 mmHg. Jei viršutinė (sistolė) yra žemesnė nei 100 mmHg, o apatinė (diastolė) – mažesnė nei 60 mmHg, galima kalbėti apie hipotenziją. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad skaičiai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir individualių organizmo ypatumų.
Pagrindinės žemo kraujo spaudimo priežastys
Hipotenziją gali lemti įvairūs veiksniai – nuo visiškai nekaltų iki reikalaujančių gydytojo dėmesio. Dažniausios priežastys:
- Skysčių trūkumas arba dehidratacija;
- Nesubalansuota mityba, ypač druskos stoka;
- Per greitas atsistojimas (ortostatinė hipotenzija);
- Nėštumas;
- Širdies veiklos sutrikimai;
- Vaistų šalutinis poveikis;
- Kraujotakos sutrikimai ar infekcijos.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Žemas kraujo spaudimas ne visada sukelia simptomus, tačiau jei jie pasireiškia, paprastai būna šie:
- Dažnas galvos svaigimas;
- Silpnumas ir energijos stoka;
- Prasta koncentracija, mieguistumas;
- Alpimo priepuoliai;
- Šaltos galūnės, blyški oda;
- Greitesnis širdies plakimas.
Ką daryti esant žemam kraujo spaudimui?
Jei žemas spaudimas trukdo kasdienai, galima imtis kelių paprastų priemonių, kurios pagerins savijautą:
- Gerkite daugiau vandens – pakankama hidratacija būtina kraujotakai.
- Padidinkite druskos kiekį maiste, jei tam nėra medicininių kontraindikacijų.
- Valgykite reguliariai, rinkitės mažesnes, bet dažnesnes porcijas.
- Rytais keltis lėčiau, vengti staigaus atsistojimo.
- Dėvėti kompresines kojines – jos padeda gerinti kraujo cirkuliaciją.
- Įtraukti vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, kuri skatina kraujotaką.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų žemas kraujo spaudimas nėra pavojingas, būtina kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia dažnas alpimas, stiprus širdies plakimas, krūtinės skausmai ar sunkus silpnumas. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, kurias privaloma ištirti.
Natūralūs būdai pagerinti kraujotaką
Be mitybos ir skysčių, padėti gali ir tam tikri natūralūs sprendimai. Arbata su ženšeniu ar saldymedžiu kartais naudojama energijai pakelti, o masažai ar kontrastinis dušas gerina kraujo cirkuliaciją. Tačiau šiuos metodus būtina taikyti atsargiai, ypač jei turite lėtinių ligų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar žemas kraujo spaudimas pavojingas?
Daugeliu atvejų ne, tačiau kai jis sukelia alpimą ar silpnumą, būtina pasitarti su gydytoju, nes gali slypėti kitos sveikatos problemos.
Ką valgyti esant žemam kraujo spaudimui?
Rekomenduojama rinktis sūresnius produktus, daugiau skaidulų turinčią mitybą, reguliariai valgyti ir vengti didelių cukraus kiekių.
Ar kava gali padėti?
Kava ar kiti kofeino turintys gėrimai trumpam gali pakelti kraujo spaudimą, tačiau jų vartoti per daug nereikėtų, kad nesukeltų priešingo efekto.
Ar fizinis aktyvumas rekomenduojamas?
Taip, vidutinio intensyvumo fizinė veikla padeda palaikyti kraujotaką, tačiau reikėtų vengti staigių judesių ir per didelio krūvio.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda jaustis geriau
Žemo kraujo spaudimo valdymas dažnai priklauso nuo kasdienių įpročių. Pakankamas miegas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir tinkamas poilsis gali ženkliai pagerinti savijautą. Net paprasti veiksmai – stiklinė vandens ryte ar lėtesnis atsikėlimas iš lovos – padeda sumažinti nemalonius simptomus ir suteikia daugiau energijos dienai.
