Koks pulsas laikomas aukštu?
Normalus suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje yra 60–90 dūžių per minutę. Jei pulsas viršija 100 dūžių per minutę, tai jau vadinama tachikardija. Visgi, ne kiekvienas toks pakilimas reiškia pavojų. Pavyzdžiui, sportuojant ar patiriant stresą, pulsas gali pasiekti ir 140–160 dūžių per minutę, o tai laikoma normaliu organizmo atsaku į situaciją.
Dažniausios aukšto pulso priežastys
Pulsą veikia daugybė veiksnių. Tarp dažniausiai pasitaikančių priežasčių yra:
- intensyvus fizinis krūvis,
- stresas, nerimas, emocinės įtampos,
- perteklinis kavos ar energinių gėrimų vartojimas,
- karščiavimas, infekcijos,
- dehidratacija,
- skydliaukės ligos,
- širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimai.
Norint tinkamai įvertinti situaciją, svarbu stebėti ne tik pulso dažnį, bet ir lydinčius simptomus – dusulį, galvos svaigimą, skausmą krūtinėje ar silpnumą.
Pirmieji veiksmai namuose
Jeigu pastebite, kad pulsas pakilęs, pirmiausia svarbu išlikti ramiam. Panika tik dar labiau skatina širdį plakti greičiau. Pirmieji žingsniai, kurie gali padėti:
- Atsisėskite ar atsigulkite ramioje aplinkoje.
- Atlikite giluminį kvėpavimą – įkvėpkite per nosį, sulaikykite kvėpavimą ir lėtai iškvėpkite per burną.
- Išgerkite stiklinę vandens, nes skysčių trūkumas gali skatinti pulsą kilti.
- Jei vartojote daug kofeino ar energinių gėrimų, stenkitės jų vengti.
- Užsidėkite vėsų kompresą ant veido arba pamėginkite trumpam panardinti veidą į šaltą vandenį – tai gali sulėtinti širdies ritmą.
Kada aukštas pulsas yra pavojingas?
Yra situacijų, kai padažnėjęs širdies ritmas signalizuoja apie rimtą sveikatos problemą. Skubiai kreiptis į gydytoją reikėtų, jei aukštą pulsą lydi:
- stiprus skausmas krūtinėje,
- smarkus dusulys,
- galvos svaigimas ar alpimas,
- stiprus silpnumas,
- pulsas nuolat aukštas net ramybės būsenoje.
Tokiais atvejais nereikėtų laukti, o nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Kaip išvengti pulso svyravimų?
Nors ne visada galima visiškai apsisaugoti nuo tachikardijos epizodų, tam tikri įpročiai padeda sumažinti riziką:
- Venkite perteklinio kavos, alkoholio ir energinių gėrimų.
- Rūpinkitės kokybišku miegu – bent 7–8 valandos per parą.
- Reguliariai mankštinkitės, bet fizinį krūvį didinkite palaipsniui.
- Mažinkite streso lygį, naudodami atsipalaidavimo technikas – jogą, meditaciją, kvėpavimo pratimus.
- Stebėkite savo sveikatą, reguliariai tikrinkitės pas gydytoją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar aukštas pulsas visada reiškia širdies ligą?
Nebūtinai. Pulsas gali pakilti dėl įvairių laikinų priežasčių, tokių kaip fizinis krūvis ar emocijos. Tačiau jei jis nuolat aukštas, reikia kreiptis į gydytoją.
Ar galima sumažinti pulsą be vaistų?
Taip, dažnai padeda gilus kvėpavimas, poilsis, pakankamas vandens kiekis ir kofeino vengimas. Tačiau kartais gali prireikti medikamentų, skiriamų gydytojo.
Koks pulsas laikomas pavojingu?
Pulsas virš 120 dūžių per minutę ramybės būsenoje, ypač jei lydi kiti simptomai, laikomas pavojingu ir reikalauja skubios pagalbos.
Ar sportuojant aukštas pulsas normalu?
Taip, sportuojant pulsas natūraliai pakyla. Svarbu stebėti, kad jis palaipsniui grįžtų į normą pailsėjus.
Kasdieniai įpročiai ramesnei širdžiai
Širdis yra jautrus organas, reaguojantis į stresą, mitybą ir gyvenimo būdą. Įtraukus sveikus įpročius į kasdienybę, galima ne tik stabilizuoti pulsą, bet ir pagerinti bendrą savijautą. Net mažos kasdienės pastangos – trumpa pertrauka darbų metu, atsisakymas dar vienos kavos puodelio ar pasivaikščiojimas gryname ore – padeda širdžiai dirbti tolygiau ir ramiau.
