Ką reiškia aukštas kraujo spaudimas?
Aukštas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, diagnozuojamas, kai kraujo spaudimo rodikliai nuolat viršija 140/90 mmHg ribą. Vienkartinis pakilimas ne visada reiškia ligą – jį gali lemti stresas, fizinis krūvis ar net kavos puodelis. Tačiau jei skaičiai išlieka aukšti, tai ženklas, kad organizmui reikia pagalbos.
Pirmieji žingsniai pastebėjus aukštą spaudimą
Jeigu kraujo spaudimas pakilo netikėtai, pirmiausia:
- Atsisėskite ir pabandykite nusiraminti. Panika tik dar labiau pakels spaudimą.
- Pamatuokite kraujo spaudimą dar kartą po 5–10 minučių, kad įsitikintumėte rodiklių tikslumu.
- Venkite fizinio krūvio, aštrių emocijų, kofeino ar alkoholio.
- Jei turite gydytojo paskirtus vaistus – išgerkite juos taip, kaip nurodyta.
Labai svarbu neužsiimti savigyda – papildomus vaistus vartoti galima tik gydytojui nurodžius.
Kada kreiptis į gydytoją nedelsiant?
Yra situacijų, kai delsimas gali kainuoti labai brangiai. Skubiai kreipkitės į medikus, jei:
- Kraujo spaudimas pakilo virš 180/110 mmHg.
- Jaučiate stiprų galvos skausmą, svaigulį ar neryškų matymą.
- Atsirado krūtinės skausmas ar dusulys.
- Jaučiate tirpimą, silpnumą vienoje kūno pusėje ar kalbos sutrikimus.
Tokie simptomai gali rodyti hipertenzinę krizę ar net insultą, todėl būtina kviesti greitąją pagalbą.
Ką daryti per pirmąsias 24 valandas?
Pirmąją parą po spaudimo pakilimo svarbu laikytis aiškaus plano:
- Matavimai: kraujo spaudimą matuokite kas kelias valandas ir užsirašykite rezultatus.
- Poilsis: stenkitės vengti streso, pasivaikščiokite gryname ore, bet venkite intensyvaus fizinio krūvio.
- Mityba: ribokite druską, venkite riebaus, sunkiai virškinamo maisto, nevartokite alkoholio.
- Skysčiai: gerkite pakankamai vandens, bet venkite gazuotų ir kofeinuotų gėrimų.
- Stebėkite simptomus: bet kokie nauji pojūčiai turi būti užfiksuoti, kad galėtumėte aptarti su gydytoju.
Ilgalaikės priemonės sveikatai
Nors per pirmąsias 24 valandas tikslas yra stabilizuoti situaciją, ilgalaikėje perspektyvoje svarbu imtis veiksmų, kurie padės kontroliuoti spaudimą ateityje:
- Laikykitės subalansuotos mitybos – daugiau vaisių, daržovių, mažiau druskos.
- Reguliariai judėkite – rinkitės lengvą fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą ar plaukimą.
- Stebėkite kūno svorį – antsvoris yra vienas iš hipertenzijos rizikos veiksnių.
- Atsisakykite rūkymo ir ribokite alkoholio vartojimą.
- Mokykitės streso valdymo – meditacija, kvėpavimo pratimai, jogos užsiėmimai gali būti puikūs pagalbininkai.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima greitai sumažinti spaudimą namuose?
Be gydytojo paskirtų vaistų to daryti nereikėtų. Geriausia – nusiraminti, atsisėsti, giliai kvėpuoti ir palaukti, kol spaudimas stabilizuosis.
Kiek kartų per dieną reikia matuoti spaudimą?
Per pirmąsias 24 valandas – bent 3–4 kartus, kad būtų aiškus dinaminis vaizdas. Vėliau – pagal gydytojo rekomendacijas.
Ar aukštas spaudimas gali praeiti savaime?
Kartais laikinas pakilimas sumažėja be gydymo, tačiau jei rodikliai nuolat aukšti, būtina gydytojo priežiūra.
Ar reikia skubiai pradėti vartoti vaistus?
Vaistus skiria tik gydytojas. Savavališkas jų vartojimas gali būti pavojingas, nes ne visi medikamentai tinka kiekvienam pacientui.
Kasdieniai įpročiai, padedantys širdžiai ir kraujagyslėms
Stabilus kraujo spaudimas priklauso ne tik nuo vaistų, bet ir nuo gyvenimo būdo. Įpratę tinkamai maitintis, reguliariai judėti ir skirti laiko poilsiui, galite gerokai sumažinti hipertenzijos riziką. Kasdieniai įpročiai yra galingiausias įrankis, padedantis ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti sveiką kraujotaką ir gerą savijautą.
