Koks yra normalus kraujospūdis?
Kraujospūdis matuojamas dviem rodikliais – sistoliniu ir diastoliniu. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas:
- Sistolinis spaudimas (viršutinis) turėtų būti 120–129 mmHg.
- Diastolinis spaudimas (apatinis) – 70–79 mmHg.
Tokie rodikliai laikomi normaliu kraujospūdžiu suaugusiam žmogui. Šiek tiek mažesni ar didesni skaičiai ne visada rodo ligą – svarbi ir bendra savijauta. Tačiau nuolatinis spaudimo padidėjimas virš 140/90 mmHg gali reikšti hipertenziją, o žemesnis nei 90/60 mmHg – hipotenziją.
Koks pulsas laikomas normaliu?
Pulsas rodo širdies susitraukimų dažnį per minutę. Normalus suaugusiojo pulsas ramybės būsenoje svyruoja tarp 60 ir 80 tvinksnių per minutę. Sportuojantiems ar fiziškai aktyvesniems žmonėms jis gali būti žemesnis, nes širdis dirba efektyviau. Vaikų pulsas dažniausiai yra didesnis – pavyzdžiui, kūdikiams gali siekti net 120–140 tvinksnių per minutę.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį ir pulsą?
Matuojant kraujospūdį svarbu laikytis kelių taisyklių:
- Prieš matavimą bent 5 minutes ramiai pasėdėti.
- Nevartoti kavos ar nikotino bent 30 minučių prieš matavimą.
- Ranką padėti širdies lygyje, nes kitaip rezultatai gali būti netikslūs.
- Matavimus atlikti tuo pačiu metu kasdien – taip lengviau sekti tendencijas.
Pulsą galima išmatuoti uždėjus du pirštus ant riešo ar kaklo ir skaičiuojant tvinksnius 30 sekundžių, rezultatą padauginant iš dviejų.
Ką pasako rodiklių svyravimai?
Spaudimo ir pulso pokyčiai gali būti laikini ir susiję su fiziniu krūviu, emocijomis ar net oro sąlygomis. Pavyzdžiui, po sporto pulsas ir spaudimas pakyla, bet greitai turėtų grįžti į normą. Jeigu rodikliai išlieka aukšti ar žemi nuolat, tai gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus, tokius kaip hipertenzija, hipotenzija, širdies ritmo sutrikimai ar skydliaukės problemos.
Kada verta sunerimti?
Vienkartinis nukrypimas nuo normos nebūtinai pavojingas. Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Kraujospūdis dažnai viršija 140/90 mmHg.
- Pulsas ramybėje nuolat viršija 100 arba krenta žemiau 50 tvinksnių per minutę.
- Atsiranda papildomi simptomai – galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės praradimas.
Kaip palaikyti normalų spaudimą ir pulsą?
Sveikas gyvenimo būdas yra pagrindinis prevencijos būdas. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas padeda palaikyti normalius rodiklius. Svarbu riboti druskos, kofeino, alkoholio vartojimą ir nerūkyti. Gydytojo rekomendacijomis galima naudoti vaistus, tačiau dažnai pirmiausia siekiama gyvenimo būdo pokyčių.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar normalus spaudimas visiems vienodas?
Ne, normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Svarbiausia stebėti individualius rodiklius ir savijautą.
Ar pulsą galima vertinti be specialių prietaisų?
Taip, uždėjus pirštus ant riešo ar kaklo arterijos galima lengvai suskaičiuoti tvinksnius. Vis dėlto tiksliausią rezultatą suteikia elektroniniai matuokliai.
Ar galima patiems reguliuoti spaudimą vaistais?
Ne, vaistus turi skirti tik gydytojas. Savavališkas vartojimas gali sukelti rimtų komplikacijų.
Ar emocijos veikia spaudimą ir pulsą?
Taip, stresas ar nerimas dažnai trumpam pakelia tiek kraujospūdį, tiek pulsą. Todėl matavimai turėtų būti atliekami ramioje būsenoje.
Sveikatos stebėjimas kaip kasdienis įprotis
Normalus spaudimas ir pulsas yra vieni iš svarbiausių organizmo sveikatos rodiklių. Jų stebėjimas neturi būti vienkartinė priemonė, o nuolatinis įprotis. Taip galima laiku pastebėti pokyčius ir imtis veiksmų, kurie užtikrins gerą savijautą bei širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą ilgam laikui.
