Kas yra normalus deguonies kiekis kraujyje?
Normaliomis sąlygomis deguonies kiekis kraujyje, matuojamas pulsoksimetru (SpO2), svyruoja nuo 95% iki 100%. Šiek tiek žemesni rodikliai – 93–94% – dar gali būti laikomi ribiniais, tačiau jau rodo, kad organizmas negauna pakankamai deguonies. Kai SpO2 nukrenta iki 90% ar žemiau, tai vadinama hipoksemija – pavojinga būklė, reikalaujanti medicininės priežiūros. Esant 80% rodikliui, situacija tampa kritinė, nes smegenys ir organai pradeda kentėti dėl deguonies trūkumo.
Kodėl deguonies kiekis gali nukristi iki 80%?
Yra daug priežasčių, kodėl deguonies kiekis kraujyje sumažėja. Dažniausios iš jų yra:
- Lėtinės plaučių ligos, tokios kaip LOPL ar astma.
- Ūminės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar COVID-19.
- Širdies nepakankamumas, trukdantis kraujui efektyviai pernešti deguonį.
- Apsinuodijimas anglies monoksidu ar kitomis dujomis.
- Aukštikalnių hipoksija, kai organizmas gauna mažiau deguonies dėl aplinkos sąlygų.
Kiekvienu atveju tokia būklė reikalauja skubaus įvertinimo ir gydymo, todėl savarankiškai laukti, kol pagerės, yra pavojinga.
Kokie simptomai rodo pavojingą hipoksemiją?
Nors pulsoksimetras yra patikimas įrankis, organizmas pats siunčia signalus, kad jam trūksta deguonies. Svarbiausi simptomai, kuriuos galima pastebėti, yra:
- Dusulys net ramybės būsenoje.
- Sustingimas ar skausmas krūtinėje.
- Pagreitėjęs širdies plakimas.
- Mėlynuojančios lūpos ar nagai.
- Galvos svaigimas, sumišimas, sutrikęs sąmonės aiškumas.
- Didelis nuovargis ar silpnumas.
Jei šie simptomai pasireiškia kartu su 80% deguonies rodikliu, nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą.
Kada būtina skubi pagalba?
Bet koks deguonies kiekis, mažesnis nei 90%, yra pavojingas, tačiau 80% yra kritinė riba. Tokiu atveju rekomenduojama:
- Iškart kviesti greitąją medicinos pagalbą numeriu 112.
- Kol atvyks medikai, užtikrinti, kad žmogus būtų sėdimoje ar pusiau sėdimoje padėtyje, kad plaučiams būtų lengviau dirbti.
- Jei yra paskirtas deguonies aparatas ar inhaliatorius – naudoti jį pagal gydytojo nurodymus.
Svarbu suprasti, kad laikas tokiose situacijose yra labai brangus – delsimas gali lemti rimtas komplikacijas.
Galimos pasekmės organizmui
Kai deguonies lygis kraujyje ilgą laiką išlieka žemas, tai neigiamai veikia visą organizmą. Pirmiausia nukenčia smegenys, širdis ir inkstai. Deguonies trūkumas gali sukelti sąmonės netekimą, širdies sustojimą ar net mirtį. Todėl svarbu šią būklę vertinti itin rimtai ir nesiimti laukimo taktikos.
Kaip apsaugoti save ir artimuosius?
Norint sumažinti hipoksemijos riziką, svarbu laikytis šių principų:
- Gydyti ir kontroliuoti lėtines kvėpavimo takų ligas.
- Laiku skiepytis nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ir kitų ligų.
- Stebėti deguonies lygį kraujyje, ypač jei sergate širdies ar plaučių ligomis.
- Vengti rūkymo ir aplinkos taršos.
Šie paprasti veiksmai padeda išvengti situacijų, kai deguonies lygis pavojingai nukrenta.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima patikėti pulsoksimetro duomenimis?
Pulsoksimetrai yra gana tikslūs, tačiau jų rodikliai gali kisti dėl šalto pirštų galiukų, judėjimo ar net nagų lako. Jei rodmuo rodo 80%, rekomenduojama matuoti kelis kartus.
Ar deguonies kiekis gali nukristi staiga?
Taip, ypač esant ūmioms kvėpavimo takų infekcijoms ar širdies sutrikimams. Todėl labai svarbu stebėti savijautą ir reaguoti laiku.
Ką daryti, jei deguonies lygis visada svyruoja apie 90%?
Tokia būklė rodo lėtinį kvėpavimo ar širdies sutrikimą. Būtina konsultuotis su gydytoju ir galbūt naudoti papildomą deguonies terapiją.
Ar įmanoma padidinti deguonies lygį savarankiškai?
Trumpam gali padėti gilesnis kvėpavimas ar atsisėdimas vertikalioje padėtyje, tačiau esant 80% lygiui, tai neužtikrina saugumo – reikia medicininės pagalbos.
Kiekvieno kvėpavimas yra gyvybiškai svarbus
Deguonies kiekis kraujyje yra tiesiogiai susijęs su mūsų gyvybe. Kai jis nukrenta iki 80%, tai tampa kritiniu signalu, kad organizmas nebegali tinkamai funkcionuoti. Būtent todėl nereikėtų ignoruoti nei skaičių, nei simptomų – laiku kreipiantis pagalbos galima išsaugoti sveikatą ir net gyvybę.
