Koks yra normalus deguonies kiekis kraujyje?
Normalus deguonies prisotinimas (SpO2) sveikam žmogui svyruoja nuo 95% iki 100%. Tai reiškia, kad beveik visi hemoglobino molekulių prisijungimo taškai yra užpildyti deguonimi. Kai rodiklis sumažėja iki 93–94%, tai laikoma ribine būsena, o nukritus iki 90% ar mažiau, kalbama apie hipoksemiją – būklę, kai organizmui trūksta deguonies. Tokia situacija gali būti pavojinga ir reikalauti medicininės pagalbos.
Kaip matuojamas deguonies lygis kraujyje?
Dažniausiai deguonies kiekis kraujyje namų sąlygomis matuojamas naudojant pulsoksimetrą – nedidelį prietaisą, tvirtinamą ant piršto. Jis veikia šviesos spindulių principu: analizuoja, kaip kraujas sugeria infraraudonuosius ir raudonos šviesos bangos ilgius, ir taip nustato deguonies prisotinimą.
Medicinos įstaigose deguonies kiekis gali būti matuojamas ir arterinio kraujo dujų tyrimu – tai laikoma pačiu tiksliausiu metodu, tačiau jis atliekamas tik gydytojams nurodžius.
Kaip teisingai naudoti pulsoksimetrą?
Nors prietaisas atrodo paprastas, neteisingas jo naudojimas gali iškraipyti rodmenis. Norint gauti patikimą rezultatą, reikėtų laikytis kelių taisyklių:
- Pirštai turi būti švarūs, be nagų lako ar dirbtinių nagų.
- Matavimą geriausia atlikti ramybės būsenoje, atsisėdus ir pailsėjus kelias minutes.
- Prietaisą reikėtų tvirtinti prie šilto piršto – šaltis gali sumažinti kraujotaką ir iškraipyti rodmenis.
- Matuojant nereikėtų judėti ar kalbėti.
- Rezultatus patikimiau vertinti po kelių sekundžių stabilizacijos.
Šių taisyklių laikymasis užtikrins, kad pulsoksimetras rodys tiksliau ir atspindės realią situaciją.
Kokie veiksniai gali iškraipyti rodiklius?
Ne visi matavimai būna teisingi, net jei atrodo, kad prietaisas veikia tinkamai. Į rezultatus gali paveikti šie veiksniai:
- Šalti arba prastai aprūpinami krauju pirštai.
- Nagų lakas ar dirbtiniai nagai, blokuojantys šviesos spindulius.
- Stiprus judėjimas ar drebėjimas matavimo metu.
- Silpna kraujotaka dėl kraujagyslių ligų.
- Ryški aplinkos šviesa, pavyzdžiui, saulės spinduliai.
Todėl, jei rodikliai atrodo per žemi, verta matuoti dar kartą arba pabandyti ant kito piršto.
Kada reikėtų sunerimti?
Jei pulsoksimetras rodo 92% ar mažiau, tai yra signalas, kad organizmas negauna pakankamai deguonies. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei rodiklis nukrenta iki 88% ar mažiau, tai jau pavojinga būklė, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Tokie rezultatai gali rodyti rimtas plaučių ar širdies problemas, todėl delsimas yra rizikingas.
Kaip palaikyti normalų deguonies kiekį?
Sveikam žmogui pakanka laikytis sveikos gyvensenos principų: būti fiziškai aktyviam, vengti rūkymo, rūpintis plaučių sveikata ir dažnai būti gryname ore. Sergantiesiems lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis gydytojas gali rekomenduoti deguonies terapiją, reguliarius tyrimus ar papildomas priemones, padedančias palaikyti tinkamą deguonies lygį.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima pasitikėti pulsoksimetro duomenimis?
Taip, tačiau būtina laikytis matavimo taisyklių. Netinkamai naudotas prietaisas gali parodyti klaidingus rezultatus.
Ar normalus deguonies lygis skiriasi vaikams ir suaugusiesiems?
Paprastai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems normos yra tokios pačios – 95–100%. Skirtumai gali atsirasti tik esant sveikatos problemoms.
Kiek dažnai reikėtų matuoti deguonies kiekį?
Sveikam žmogui pakanka tik retkarčiais, pavyzdžiui, ligos metu. Sergantieji lėtinėmis ligomis turėtų matuoti taip, kaip rekomenduoja gydytojas.
Ar žemas deguonies lygis visada reiškia ligą?
Nebūtinai – kartais rodmenys gali būti klaidingi dėl techninių priežasčių. Tačiau jei rodikliai kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Kiekvienas įkvėpimas kaip sveikatos indikatorius
Deguonies lygis kraujyje – tai daugiau nei tik skaičius ekrane. Tai rodiklis, atspindintis, kaip organizmas aprūpinamas gyvybiškai svarbia medžiaga. Tinkamai naudojant pulsoksimetrą galima ne tik ramiau jaustis, bet ir laiku pastebėti sveikatos problemas, kurios reikalauja dėmesio.
