Po apsinuodijimo: ką valgyti per pirmas 48 valandas

Apsinuodijimas maistu ar gėrimais yra itin nemaloni patirtis, galinti sukelti stiprų pilvo skausmą, pykinimą, viduriavimą ar net vėmimą. Pirmosiomis valandomis svarbiausia yra ne tik atkurti skysčių balansą, bet ir pasirinkti tinkamus produktus, kurie neapkrautų jautraus virškinamojo trakto. Neteisinga mityba šiuo laikotarpiu gali prailginti sveikimo procesą, todėl svarbu žinoti, ką valgyti pirmąsias dvi paras po apsinuodijimo.

Pirmosios valandos: dėmesys skysčiams

Iškart po apsinuodijimo organizmas netenka daug skysčių ir mineralų. Todėl pirmiausia reikia atstatyti skysčių pusiausvyrą. Geriausiai tinka virintas vanduo, nesaldinta žolelių arbata ar specialūs elektrolitų tirpalai. Jei vėmimas ar viduriavimas intensyvūs, patariama gerti mažais gurkšneliais, kad skrandis nebūtų dirginamas.

Kofeino, saldžių gazuotų gėrimų ar sulčių reikėtų vengti – jie gali dar labiau suerzinti virškinamąjį traktą ir skatinti dehidrataciją.

Kada pradėti valgyti po apsinuodijimo?

Dažniausiai po 6–12 valandų, kai ūmūs simptomai pradeda slūgti, galima po truputį pradėti vartoti lengvą maistą. Svarbiausia – vengti riebių, aštrių ar labai saldžių patiekalų. Mitybos principas turėtų būti: mažos porcijos, paprasti produktai, dažnesni valgiai.

Kokie produktai tinka pirmąją dieną?

Pirmąją parą rekomenduojama rinktis lengvai virškinamus produktus. Tinka balta duona ar skrebučiai, virti ryžiai, bananai, virtos bulvės be priedų. Taip pat galima valgyti virtų morkų tyrę, nes ji ramina skrandį ir padeda atkurti žarnyno pusiausvyrą.

Jei jaučiamasi geriau, galima pabandyti liesą vištienos ar kalakutienos sultinį. Jis ne tik suteikia organizmui skysčių, bet ir padeda atkurti jėgas, nes yra švelnus skrandžiui.

Antroji diena: šiek tiek daugiau įvairovės

Jei simptomai slopsta, antrąją parą galima palaipsniui plėsti meniu. Prie ryžių ir bulvių galima pridėti liesos mėsos – virtos vištienos, kalakutienos ar žuvies. Taip pat tinka avižų košė, pagaminta ant vandens, nes ji švelniai apgaubia skrandį.

Liesi pieno produktai, tokie kaip natūralus jogurtas ar kefyras, gali padėti atkurti gerąsias žarnyno bakterijas, tačiau juos reikėtų įtraukti tik tada, kai žarnynas nebesukelia didesnių nepatogumų.

Kokio maisto vengti po apsinuodijimo?

Po apsinuodijimo kelias dienas reikėtų vengti riebaus, kepto, aštraus ir stipriai pagardinto maisto. Taip pat nerekomenduojami saldumynai, gazuoti gėrimai, kava, alkoholis. Šie produktai apsunkina virškinimą ir gali sukelti simptomų atsinaujinimą.

Reikėtų nepamiršti, kad per greitas grįžimas prie įprastos mitybos dažnai baigiasi pakartotiniu skrandžio dirginimu.

Kaip padėti organizmui greičiau atsigauti?

Be tinkamos mitybos, labai svarbu pakankamai ilsėtis ir vengti fizinės įtampos. Skysčių balansas turėtų būti palaikomas nuolat, net jei troškulys nejaučiamas. Įtraukus elektrolitus, organizmas greičiau atsigauna po netekties.

Probiotikai – tiek maisto papilduose, tiek natūraliuose produktuose – padeda atkurti žarnyno mikroflorą, todėl juos verta įtraukti į mitybą jau antroje–trečioje dienoje.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko po apsinuodijimo reikia laikytis lengvos mitybos?

Dažniausiai pakanka 2–3 dienų, tačiau jei simptomai užsitęsia, būtina kreiptis į gydytoją.

Ar galima gerti pieną po apsinuodijimo?

Pirmąsias 24 valandas nerekomenduojama, nes pienas gali dirginti skrandį. Vėliau galima įtraukti liesus pieno produktus.

Kada galima grįžti prie įprastos mitybos?

Kai visiškai praeina pykinimas, viduriavimas ar pilvo skausmai, galima palaipsniui grįžti prie įprastų produktų.

Ar tinka vaisiai po apsinuodijimo?

Tinka švelnūs vaisiai, pavyzdžiui, bananai ar kepti obuoliai. Rūgščių vaisių geriau vengti, nes jie gali dirginti skrandį.

Kokie patiekalai geriausiai tinka sveikimui

Švelnios sriubos, košės, virti ryžiai ir liesa mėsa yra pagrindiniai patiekalai, padedantys greičiau atkurti jėgas. Jie suteikia organizmui reikiamų maistinių medžiagų, tačiau neapkrauna virškinimo sistemos. Kruopštus produktų pasirinkimas pirmosiomis dienomis po apsinuodijimo – vienas svarbiausių veiksnių, padedančių greitai ir saugiai pasveikti.