Kada kraujo spaudimas laikomas žemu?
Paprastai žemu kraujospūdžiu laikomi rodikliai, kai sistolinis (viršutinis) spaudimas yra mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis (apatinis) – mažesnis nei 60 mmHg. Tačiau svarbu suprasti, kad vien tik skaičiai ne visada lemia diagnozę – daugelis žmonių gali jaustis puikiai net ir turėdami tokius rodmenis. Hipotenzija tampa problema tik tada, kai atsiranda simptomai: galvos svaigimas, alpimas, nuovargis ar regėjimo sutrikimai.
Dažniausi mitai apie žemą kraujo spaudimą
Mitais apipinta sąlyga
Viena iš plačiausiai paplitusių nuomonių – kad žemas spaudimas visada yra liga. Iš tiesų daugelis žmonių, ypač jaunų ar fiziškai aktyvių, natūraliai turi žemesnius rodiklius, ir tai jiems nekelia jokių problemų. Toks spaudimas gali net būti naudingas, nes sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Žemas spaudimas visada sukelia alpimą
Kai kurie mano, kad hipotenzija visada pasireiškia sąmonės praradimu. Nors alpimas gali įvykti, daugeliu atvejų simptomai apsiriboja lengvu galvos svaigimu ar bendru silpnumu. Tik labai žemas spaudimas ar staigūs jo svyravimai kelia realią grėsmę.
Kava – geriausias vaistas
Dar vienas mitas – kad kava yra patikimas ir saugus būdas pakelti spaudimą. Nors kofeinas iš tiesų trumpam gali jį padidinti, tai nėra ilgalaikis sprendimas, be to, pernelyg dažnas vartojimas gali sukelti priklausomybę ir širdies ritmo sutrikimus.
Žemas spaudimas pavojingas tik vyresniems
Iš tiesų hipotenzija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Vaikams, jaunuoliams ar nėščiosioms taip pat būdingi žemo spaudimo epizodai. Kai kuriais atvejais tai susiję su organizmo adaptacija, hormoniniais pokyčiais ar net genetiniais ypatumais.
Tiesa apie žemą kraujo spaudimą
Nors daugeliui žmonių žemas kraujo spaudimas nėra pavojingas, svarbu stebėti savo savijautą. Jei dažnai svaigsta galva, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar padažnėja širdies ritmas, tai gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus, tokius kaip dehidratacija, širdies ar endokrininės ligos. Be to, staigus kraujospūdžio kritimas visada laikomas pavojingu ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos.
Kaip sau padėti esant žemam spaudimui?
Lengvais atvejais gali padėti paprastos priemonės: daugiau skysčių, druskos kiekio padidinimas mityboje, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis. Kai kurie žmonės pastebi, kad jiems padeda kontrastinis dušas ar kompresinės kojinės, kurios pagerina kraujotaką. Tačiau bet kokiu atveju svarbu pasitarti su gydytoju, kad būtų išsiaiškinta tikroji priežastis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei hipotenzija pasireiškia nuolat ir trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina kreiptis į medikus. Ypač svarbu tai padaryti, jei žemas kraujospūdis atsirado staiga, lydimas stipraus silpnumo, alpimo ar skausmo krūtinėje. Tokiais atvejais hipotenzija gali būti rimtesnės ligos simptomas.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas kraujospūdis visada pavojingas?
Ne, daugeliui žmonių tai visiškai natūrali būklė, kuri nesukelia sveikatos problemų. Pavojus kyla tik tada, kai atsiranda simptomai ar staigūs spaudimo kritimai.
Ar galima pakelti spaudimą mityba?
Taip, druskos kiekio padidinimas, daugiau skysčių bei maisto, turinčio mineralų, gali padėti stabilizuoti spaudimą. Visgi tai turėtų būti daroma pasitarus su gydytoju.
Ar žemas kraujospūdis reiškia, kad reikia gerti vaistus?
Nebūtinai. Vaistai skiriami tik tuo atveju, jei žemas spaudimas yra susijęs su kita sveikatos problema. Dažniausiai pakanka gyvenimo būdo korekcijų.
Ar sportas gali padėti?
Reguliari fizinė veikla pagerina kraujotaką ir gali padėti stabilizuoti spaudimą. Svarbu rinktis vidutinio intensyvumo veiklą ir vengti staigių pozicijos pokyčių.
Ką sako žmonių patirtis
Daugelis žmonių, turinčių žemą kraujo spaudimą, dalijasi, kad su amžiumi simptomai susilpnėja arba jie išmoksta su jais gyventi. Įpročiai, tokie kaip reguliarus valgymas, skysčių vartojimas ir aktyvus gyvenimo būdas, padeda jaustis žymiai geriau. Nors žemas spaudimas kartais kelia iššūkių, jis nebūtinai yra grėsmė sveikatai – svarbiausia žinoti, kada tai normalu, o kada būtina kreiptis pagalbos.
