Diastolinis kraujo spaudimas 60: ar jau per žemas?

Kraujo spaudimo rodikliai yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių sveikatos vertinimo kriterijų. Dažniausiai minimi du skaičiai – sistolinis (viršutinis) ir diastolinis (apatinis). Jei sistolinis spaudimas rodo širdies darbą pumpuojant kraują, tai diastolinis atspindi slėgį kraujagyslėse, kai širdis ilsisi. Diastolinis kraujo spaudimas 60 mmHg daugeliui kelia klausimų – ar tai jau per žema, ar vis dar norma?

Ką reiškia diastolinis kraujo spaudimas?

Diastolinis rodiklis parodo kraujo spaudimą arterijose, kai širdies raumuo atsipalaiduoja tarp susitraukimų. Normalus diastolinis spaudimas svyruoja tarp 60–80 mmHg. Vadinasi, 60 mmHg yra žemiausia normos riba. Tai reiškia, kad toks spaudimas gali būti normalus vieniems, bet kitiems sukelti tam tikrų simptomų.

Kada 60 mmHg laikomas normaliu?

Dalis žmonių natūraliai turi žemesnį diastolinį spaudimą. Jaunesni asmenys, ypač fiziškai aktyvūs ar sportininkai, dažnai jaučiasi gerai esant tokiam spaudimui. Tai gali būti susiję su geresne širdies veikla, kraujagyslių elastingumu ir bendra organizmo būkle. Jei žmogus nejaučia jokių negalavimų, tokie rodikliai laikomi priimtinais.

Kokie simptomai gali signalizuoti problemą?

Nors skaičius pats savaime nėra pavojingas, kai kuriems žmonėms diastolinis spaudimas 60 mmHg gali sukelti diskomfortą. Dažniausi simptomai yra:

  • galvos svaigimas, ypač stojantis;
  • nuovargis ar energijos stoka;
  • mieguistumas ir koncentracijos sunkumai;
  • šaltos galūnės;
  • silpnumo ar alpimo epizodai.

Jeigu šie simptomai pasireiškia dažnai, svarbu pasitarti su gydytoju.

Galimos žemo diastolinio spaudimo priežastys

Diastolinis spaudimas 60 gali būti ne tik individuali norma, bet ir kitų sveikatos sutrikimų požymis. Priežastys gali būti šios:

  • dehidratacija ir nepakankamas skysčių vartojimas;
  • geležies trūkumas ar mažakraujystė;
  • hormoniniai pokyčiai (pvz., skydliaukės ligos);
  • širdies veiklos sutrikimai;
  • vaistų šalutinis poveikis, ypač diuretikų ar kraujospūdį mažinančių preparatų.

Todėl vien rodiklio nepakanka – reikia įvertinti ir bendrą savijautą bei kitus tyrimų rezultatus.

Kaip pagerinti savijautą esant diastoliniam spaudimui 60?

Jei žemas spaudimas sukelia diskomfortą, galima imtis kelių paprastų priemonių:

  • gerti pakankamai vandens per dieną;
  • vartoti subalansuotą mitybą, įtraukiant daugiau druskos, jei nėra kontraindikacijų;
  • užtikrinti pakankamą miegą ir poilsį;
  • reguliariai judėti, vengti ilgalaikio stovėjimo vienoje vietoje;
  • lėtai keltis iš gulimos ar sėdimos padėties, kad būtų išvengta staigaus galvos svaigimo.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei diastolinis spaudimas 60 nuolat lydi stiprus nuovargis, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimai ar dažni alpimai, tai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas. Tokiu atveju būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kuris atliks išsamius tyrimus ir, jei reikės, nukreips pas kardiologą ar kitą specialistą.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar diastolinis spaudimas 60 pavojingas?

Daugeliu atvejų ne, jei žmogus jaučiasi gerai. Tačiau jei atsiranda simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.

Ar galima sportuoti turint tokį spaudimą?

Taip, jei savijauta gera. Sportas dažnai padeda stiprinti kraujagysles ir gerina širdies veiklą.

Ar reikia vartoti daugiau druskos esant žemam spaudimui?

Kai kuriais atvejais taip, bet tik pasitarus su gydytoju. Savarankiškai didinti druskos kiekio nereikėtų.

Ar diastolinis spaudimas 60 gali būti normalus vaikams?

Taip, vaikams ir paaugliams toks rodiklis dažnai laikomas normaliu ir nesukelia sveikatos problemų.

Kasdieniai įpročiai, padedantys jaustis geriau

Nors diastolinis kraujo spaudimas 60 dažniausiai yra normos ribose, organizmo siunčiamų signalų ignoruoti nereikėtų. Pakankamas poilsis, sveika mityba ir fizinis aktyvumas padeda palaikyti gerą savijautą ir užtikrinti, kad širdies bei kraujagyslių sistema išliktų stipri bei atspari ilgus metus.