Ką reiškia 100/60 rodikliai?
Sistolinis spaudimas 100 mmHg rodo jėgą, kuria kraujas pumpuojamas iš širdies į arterijas, o diastolinis 60 mmHg – slėgį, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Tai yra apatinė normos riba, todėl dažnai toks kraujo spaudimas laikomas „žemu“. Vis dėlto medicinos specialistai pabrėžia, kad ne vien rodikliai, o ir savijauta yra svarbiausias veiksnys vertinant, ar žmogui kyla pavojus sveikatai.
Kada tai gali būti norma?
Dalis žmonių natūraliai turi žemesnį kraujo spaudimą. Sportininkai, jaunimas ar fiziškai aktyvūs asmenys dažnai jaučiasi puikiai su rodikliais, siekiančiais 100/60 ar net mažiau. Tai rodo gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, aukštą ištvermę bei kraujagyslių elastingumą. Jei simptomų nėra, tokia būklė dažniausiai nereikalauja gydymo.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Nors pats skaičius nebūtinai kelia pavojų, žemas kraujo spaudimas gali sukelti įvairių nemalonių pojūčių. Dažniausi simptomai yra:
- galvos svaigimas, ypač atsistojus staiga;
- nuolatinis nuovargis, mieguistumas;
- šaltos rankos ir kojos;
- silpnumas, koncentracijos stoka;
- alpimas arba artėjantis sąmonės praradimas.
Jei šie simptomai kartojasi ar trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina pasitarti su gydytoju.
Kokios galimos priežastys?
Žemą kraujo spaudimą gali lemti daugybė priežasčių. Kartais tai yra paveldima savybė, tačiau jis taip pat gali būti susijęs su:
- dehidratacija ar per mažas skysčių vartojimas;
- kraujavimu arba geležies trūkumu;
- hormoniniais sutrikimais (pvz., skydliaukės problemomis);
- vaistų poveikiu, ypač nuo hipertenzijos ar diuretikų;
- širdies veiklos sutrikimais.
Todėl svarbu vertinti ne tik patį rodiklį, bet ir bendrą organizmo būklę bei ligų istoriją.
Kaip pagerinti savijautą esant 100/60 spaudimui?
Žmonėms, kuriems žemas spaudimas sukelia nepatogumų, rekomenduojama atkreipti dėmesį į mitybą ir gyvenimo būdą. Gydytojai dažnai pataria gerti daugiau skysčių, valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vartoti maisto produktus, turinčius daugiau druskos (jei nėra kontraindikacijų). Taip pat naudinga įtraukti fizinį aktyvumą, vengti ilgo stovėjimo vienoje vietoje ir staigių kūno padėties pokyčių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų kraujo spaudimas 100/60 nėra pavojingas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei kartu pasireiškia galvos skausmai, širdies ritmo sutrikimai, dažni alpimai ar kiti įspėjamieji simptomai. Tai gali būti signalas, kad žemas spaudimas yra susijęs su kita sveikatos problema, kuriai reikalingas gydymas.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar kraujo spaudimas 100/60 pavojingas?
Jei žmogus jaučiasi gerai, tai dažniausiai laikoma normos variantu. Pavojus atsiranda tik tuomet, kai atsiranda simptomų ar sveikatos sutrikimų.
Ar galima sportuoti turint tokį spaudimą?
Taip, jei nėra kitų sveikatos problemų. Fizinė veikla netgi padeda stiprinti širdies raumenį ir reguliuoti kraujotaką.
Ką daryti, jei nuolat jaučiu silpnumą esant žemam spaudimui?
Būtina gerti daugiau skysčių, pasirūpinti visaverte mityba ir kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.
Ar 100/60 kraujo spaudimas gali būti normalus vaikams?
Taip, vaikams ir paaugliams tokie rodikliai dažnai laikomi normaliu reiškiniu ir nebūtinai signalizuoja apie sveikatos problemas.
Kasdieniai įpročiai, padedantys jaustis geriau
Kiekvienas organizmas yra unikalus, todėl kraujo spaudimo rodikliai turėtų būti vertinami individualiai. Jei 100/60 jums nesukelia nepatogumų, tai gali būti visiškai normalu. Tačiau dėmesys tinkamai mitybai, pakankamam poilsiui, fiziniam aktyvumui ir streso mažinimui padės jaustis geriau ir išlaikyti širdies bei kraujagyslių sveikatą ilgus metus.
