Ką rodo diastolinis kraujo spaudimas?
Diastolinis spaudimas atspindi, kaip kraujagyslės atsipalaiduoja ir kokia yra jų elastingumo būklė. Jei apatinis skaičius yra per aukštas, tai gali reikšti, kad kraujagyslės patiria nuolatinį stresą ir širdis nepakankamai pailsi tarp susitraukimų. Jei per žemas – organizmas gali nepakankamai aprūpinti smegenis, inkstus ar kitus organus krauju.
Normalūs diastolinio spaudimo rodikliai
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos kardiologų draugijos rekomendacijas:
- Normalus diastolinis spaudimas yra 60–80 mmHg.
- Jei rodikliai viršija 90 mmHg, diagnozuojama hipertenzija.
- Jei diastolinis spaudimas nukrenta žemiau 60 mmHg, kalbama apie hipotenziją.
Svarbu žinoti, kad rodikliai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinio aktyvumo ar sveikatos būklės, tačiau nuolatiniai nukrypimai nuo normos reikalauja atidesnio stebėjimo.
Kodėl per aukštas diastolinis spaudimas pavojingas?
Nuolat padidėjęs apatinis kraujo spaudimo skaičius gali būti ženklas, kad širdis ir kraujagyslės dirba perkrautos. Tokia būklė ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles, didina insulto, širdies nepakankamumo, inkstų ligų riziką. Įdomu tai, kad ypač jauniems žmonėms kartais nustatoma izoliuota diastolinė hipertenzija – kai viršutinis spaudimas dar normalus, bet apatinis jau per aukštas. Tai laikoma rizikos veiksniu, kurį būtina laiku kontroliuoti.
Ką reiškia per žemas diastolinis spaudimas?
Jei diastolinis spaudimas yra per žemas, žmogus gali jausti galvos svaigimą, silpnumą, nuovargį. Kartais tokia būklė rodo dehidrataciją, skydliaukės sutrikimus ar širdies nepakankamumą. Senyviems žmonėms per žemas apatinis spaudimas gali didinti demencijos riziką, nes smegenys nepakankamai aprūpinamos krauju.
Veiksniai, lemiantys diastolinio spaudimo pokyčius
Diastolinį kraujo spaudimą lemia daugybė faktorių. Dažniausi iš jų:
- Mityba – per daug druskos ir sočiųjų riebalų didina spaudimą.
- Fizinis aktyvumas – reguliarus judėjimas palaiko normalią kraujagyslių būklę.
- Stresas – ilgalaikis stresas kelia tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą.
- Genetika – paveldimumas gali turėti didelę įtaką.
- Alkoholis ir rūkymas – abu veiksniai blogina kraujagyslių būklę.
Kaip palaikyti normalų diastolinį spaudimą?
Pirmiausia rekomenduojama sveika gyvensena – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis. Jei rodikliai nuolat aukšti, gydytojas gali paskirti vaistus nuo hipertenzijos. Svarbu reguliariai matuoti spaudimą namuose ir fiksuoti rezultatus, kad būtų galima pastebėti tendencijas.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar gali būti pavojinga, jei diastolinis spaudimas yra aukštas, bet sistolinis normalus?
Taip, tai vadinama izoliuota diastoline hipertenzija. Ji dažniausiai nustatoma jaunesniems žmonėms ir laikoma rizikos veiksniu širdies ligoms.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei diastolinis spaudimas nuolat viršija 90 mmHg arba krenta žemiau 60 mmHg ir sukelia simptomus, būtina kreiptis į specialistą.
Ar vaistai nuo spaudimo veikia abu skaičius?
Dauguma antihipertenzinių vaistų veikia tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą, tačiau gydytojas parenka preparatą pagal individualią situaciją.
Ar fizinis aktyvumas gali sumažinti diastolinį spaudimą?
Taip, reguliarus fizinis aktyvumas padeda kraujagyslėms išlikti elastingoms ir sumažina tiek viršutinį, tiek apatinį spaudimą.
Kasdieniai įpročiai, galintys pagerinti kraujospūdžio rodiklius
Net paprasti pasirinkimai kasdienybėje – sumažintas druskos kiekis maiste, pakankamas vandens vartojimas, trumpi pasivaikščiojimai po darbo – ilgainiui turi didelę įtaką kraujo spaudimui. Tinkamai prižiūrimas diastolinis spaudimas padeda apsaugoti širdį ir kraujagysles, o kartu užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.
