Ką reiškia didelis pulsas?
Pulsas parodo, kiek kartų per minutę susitraukia širdis. Įprastai jis svyruoja nuo 60 iki 90 kartų per minutę ramybės būsenoje. Kai pulsas viršija 100 dūžių per minutę, tai vadinama tachikardija. Ji gali atsirasti dėl fizinio krūvio, streso, dehidratacijos ar ligų. Jei didelis pulsas pasireiškia ramybės būsenoje, tai signalas, kad organizmas patiria stresą arba trūkumą.
Ką reiškia mažas kraujo spaudimas?
Mažas spaudimas, dar vadinamas hipotenzija, nustatomas, kai kraujospūdžio rodikliai nukrenta žemiau 100/60 mmHg. Tai nebūtinai pavojinga, tačiau jei jį lydi simptomai – galvos svaigimas, silpnumas, alpimas – reikėtų susirūpinti. Organizmas tokiu atveju negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.
Kodėl šios būklės pasireiškia kartu?
Kai kraujospūdis nukrenta, širdis pradeda plakti greičiau, kad kompensuotų kraujo trūkumą ir palaikytų gyvybiškai svarbių organų aprūpinimą deguonimi. Todėl didelis pulsas dažnai yra tiesioginė organizmo reakcija į mažą spaudimą. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių – pradedant paprasta dehidratacija, baigiant rimtomis širdies ar endokrininėmis ligomis.
Pagrindinės priežastys
Ši būklė gali atsirasti dėl:
- skysčių trūkumo (dehidratacijos),
- vidinio ar išorinio kraujavimo,
- stipraus fizinio krūvio,
- streso ir nerimo,
- infekcijų ar uždegimų,
- hormoninių sutrikimų (pvz., skydliaukės ligų),
- širdies vožtuvų ar raumens ligų.
Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Be pagreitėjusio pulso ir sumažėjusio spaudimo, žmogus gali jausti:
- stiprų galvos svaigimą ar alpimą,
- šaltą prakaitą,
- dusulį,
- širdies plakimo jausmą,
- silpnumą,
- regėjimo sutrikimus.
Tokie simptomai gali signalizuoti, kad organizmas balansuoja ties kritine riba ir gali prireikti skubios pagalbos.
Ką daryti namuose?
Jeigu tokia būklė pasireiškia pirmą kartą ir nėra itin stipri, galima pabandyti:
- išgerti stiklinę vandens ar sūraus gėrimo,
- atsigulti pakėlus kojas aukščiau širdies lygio,
- užtikrinti ramybę ir gilų kvėpavimą,
- patikrinti, ar simptomai nepraeina po kelių minučių.
Jei simptomai stiprėja ar kartojasi – būtina kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis skubiai?
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei atsiranda sąmonės praradimas, stiprus krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimai ar labai staigus spaudimo kritimas. Tai gali rodyti gyvybei pavojingą būklę.
Ilgalaikės rekomendacijos
Norint išvengti tokių būklių ateityje, svarbu reguliariai gerti pakankamai skysčių, vengti staigaus atsistojimo, palaikyti subalansuotą mitybą ir pasirūpinti pakankamu poilsiu. Jei būklė susijusi su liga, gydytojas paskirs tinkamą gydymą.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar didelis pulsas visada pavojingas?
Ne visada – pulsas gali pakilti dėl natūralių priežasčių, pavyzdžiui, fizinio aktyvumo. Pavojus kyla, jei tachikardija pasireiškia ramybės būsenoje kartu su kitais simptomais.
Ar galima sumažinti pulsą be vaistų?
Taip, padeda gilus kvėpavimas, ramybės palaikymas, pakankamas skysčių vartojimas ir nedidelis fizinis aktyvumas. Tačiau pasikartojantys atvejai reikalauja gydytojo įvertinimo.
Kokie tyrimai atliekami tokiais atvejais?
Paprastai atliekamas kraujo spaudimo ir pulso matavimas, elektrokardiograma, kraujo tyrimai, kartais – echoskopija ar hormonų tyrimai.
Ar tai gali būti susiję su širdies ligomis?
Taip, ypač jei būklė kartojasi. Ji gali rodyti širdies nepakankamumą, vožtuvų ligas ar ritmo sutrikimus.
Kasdieniai įpročiai, padedantys stabilizuoti savijautą
Nors didelis pulsas ir mažas spaudimas gali išgąsdinti, dažnai pakanka kasdienių pokyčių – pakankamai gerti, maitintis reguliariai ir išmokti valdyti stresą. Tokie įpročiai padeda išlaikyti stabilų organizmo balansą ir užtikrina geresnę savijautą kasdien.
