Kodėl skysčių vartojimas toks svarbus?
Roto virusas sukelia gausų vandeningą viduriavimą ir dažną vėmimą. Per trumpą laiką vaikas gali prarasti daug skysčių bei elektrolitų – natrio, kalio, chloro. Šie elementai palaiko normalų organizmo funkcionavimą: širdies darbą, nervų sistemos veiklą, raumenų judėjimą. Jei jų netenkama per daug, gresia pavojingos komplikacijos: sąmonės sutrikimai, traukuliai, net gyvybei pavojinga būklė.
Kaip atpažinti dehidrataciją?
Dehidratacija gali pasireikšti labai greitai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus;
- burna ir lūpos sausos;
- verkia be ašarų;
- šlapinasi rečiau, sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei 6 valandas;
- įdubę akys ar fontanelė (kūdikiams);
- šalta oda, blyškumas.
Pastebėjus bent kelis požymius, būtina kuo greičiau pasirūpinti skysčių atstatymu arba kreiptis į medikus.
Kokius skysčius duoti vaikui?
Skysčių pasirinkimas turi didelę reikšmę. Geriausiai tinka specialūs rehidratacijos tirpalai, kuriuose yra tinkamas elektrolitų ir gliukozės balansas. Juos galima įsigyti vaistinėse miltelių ar paruošto gėrimo pavidalu. Jei tokių neturite, galima duoti:
- paprasto virinto vandens mažais gurkšneliais;
- nesaldintos arbatos (pvz., ramunėlių ar pankolių);
- skiestų vaisių sulčių (geriausia obuolių, kriaušių), tačiau labai ribotais kiekiais;
- namuose pagaminto tirpalo: 1 litras virinto vandens + 6 arbatiniai šaukšteliai cukraus + 1 arbatinis šaukštelis druskos.
Negalima duoti gazuotų gėrimų, stiprios arbatos ar kavos, nes jie tik pablogins būklę.
Kiek ir kaip dažnai duoti skysčių?
Skysčius būtina duoti mažais gurkšneliais, ypač jei vaikas vemia. Dideli kiekiai vienu metu gali sukelti naują vėmimo epizodą. Rekomenduojama:
- kūdikiams – po 5–10 ml kas 5–10 minučių;
- mažiems vaikams – po kelis gurkšnius kas 10 minučių;
- vyresniems vaikams – po pusę stiklinės kas 15–20 minučių.
Bendras suvartojamų skysčių kiekis priklauso nuo amžiaus ir svorio. Orientacinė norma – apie 50–100 ml skysčių vienam kilogramui kūno svorio per pirmąsias 4 valandas, jei vaikas netenka daug skysčių.
Ką daryti, jei vaikas atsisako gerti?
Kartais dėl pykinimo ar nuovargio vaikai atsisako gerti. Tokiu atveju galima naudoti šaukštelį ar švirkštą be adatos, duodant po kelis lašus. Jei vaikas vis tiek negali išlaikyti skysčių, būtina kreiptis į gydytoją – gali prireikti lašelinės.
Kada reikalinga gydytojo pagalba?
Nors dauguma roto viruso atvejų gydomi namuose, yra situacijų, kai būtina nedelsiant vykti į gydymo įstaigą:
- vaikas visiškai atsisako gerti arba negali išlaikyti skysčių dėl nuolatinio vėmimo;
- atsiranda kraujo išmatose arba vėmimo metu;
- vaikas labai vangus, mieguistas ar sunkiai pažadinamas;
- pastebima ryški dehidratacija;
- kūdikis jaunesnis nei 6 mėnesių su gausiu viduriavimu.
DUK
Ar galima duoti vaikui pieno produktų?
Pieno produktai, ypač riebi varškė ar pienas, gali pabloginti viduriavimą, todėl juos rekomenduojama laikinai riboti.
Ar padeda probiotikai?
Taip, probiotikai gali sutrumpinti ligos trukmę ir padėti atkurti žarnyno mikroflorą, tačiau jie nepakeičia skysčių terapijos.
Ar galima duoti vaikui vaisių?
Rekomenduojama vengti rūgščių vaisių ir didelio kiekio skaidulų turinčių produktų. Geriausiai tinka bananai ar obuoliai.
Ar skysčius reikia duoti net naktį?
Jei vaikas netenka daug skysčių, naktį taip pat svarbu duoti gerti mažais kiekiais, kad nebūtų dehidratacijos.
Rūpestingas požiūris ir kantrybė
Roto virusas dažniausiai praeina savaime, tačiau kantrybė ir nuolatinis skysčių davimas yra svarbiausias tėvų vaidmuo. Net ir mažais gurkšneliais duodamas vanduo ar specialūs tirpalai padeda organizmui atsigauti. Rūpestingas požiūris ir dėmesys gali užtikrinti, kad vaikas greičiau atgaus jėgas ir jausis geriau.
