Kodėl spaudimas kinta su amžiumi?
Nuo vaikystės iki senatvės organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie atsispindi ir kraujo spaudimo rodikliuose. Vaikystėje kraujagyslės yra elastingesnės, širdis dirba aktyviai, todėl spaudimas būna žemesnis. Jaunystėje, kai organizmas pasiekia brandą, spaudimo rodikliai dažniausiai stabilizuojasi. Vėliau, senstant, kraujagyslės praranda elastingumą, kaupiasi aterosklerozinės plokštelės, todėl spaudimas kyla.
Normalūs kraujo spaudimo rodikliai pagal amžių
Nors kiekvienas žmogus yra individualus, medikai remiasi bendromis gairėmis, nustatančiomis, koks kraujo spaudimas laikomas normaliu skirtinguose amžiaus tarpsniuose:
- Kūdikiams (iki 1 metų) – apie 90/60 mmHg.
- Vaikams (1–12 metų) – 100/65 iki 110/70 mmHg.
- Paaugliams (13–18 metų) – 110/70 iki 120/80 mmHg.
- Suaugusiesiems (19–40 metų) – 120/80 mmHg laikomas idealiu, bet normalus intervalas – 110/70 iki 130/85 mmHg.
- Vidutinio amžiaus žmonėms (40–60 metų) – neretai spaudimas pasiekia 135/85 ar net 140/90 mmHg.
- Senjorams (virš 60 metų) – spaudimas dažnai pakyla iki 140/90 mmHg ar daugiau, bet gydytojai vertina individualiai.
Amžiaus įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms
Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika susidurti su hipertenzija. Aukštas kraujo spaudimas dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes ilgą laiką nesukelia simptomų, tačiau gali sukelti insultą, širdies infarktą ar inkstų nepakankamumą. Todėl svarbu reguliariai tikrinti kraujo spaudimą ir laiku pastebėti nukrypimus.
Kada spaudimas laikomas per žemu?
Nors daugiau kalbama apie aukštą kraujo spaudimą, per žemas spaudimas (hipotenzija) taip pat gali sukelti problemų. Jei rodikliai nukrenta žemiau 90/60 mmHg, žmogus gali jausti silpnumą, svaigulį, o kai kuriais atvejais net apalpti. Jauniems žmonėms hipotenzija pasitaiko dažniau, bet daugeliu atvejų ji nėra pavojinga, nebent sukelia nuolatinius simptomus.
Ką lemia gyvenimo būdas?
Amžius yra tik vienas iš faktorių. Gyvenimo būdas gali stipriai paveikti spaudimą: mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas, žalingi įpročiai. Pavyzdžiui, žmogus, kuris reguliariai sportuoja, valgo subalansuotą maistą ir vengia per daug druskos, gali išlaikyti sveikesnį kraujospūdį net vyresniame amžiuje.
Kada reikėtų sunerimti?
Vienkartinis aukšto ar žemo spaudimo epizodas nebūtinai rodo ligą. Tačiau jeigu rodikliai nuolat viršija 140/90 mmHg arba krenta žemiau 90/60 mmHg ir sukelia simptomus, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu stebėti spaudimą žmonėms, kurių šeimoje buvo širdies ir kraujagyslių ligų.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar normalus spaudimas vienodas vyrams ir moterims?
Didelio skirtumo tarp lyčių nėra, tačiau moterims spaudimas gali būti šiek tiek žemesnis iki menopauzės, o vėliau dažnai kyla.
Ar senstant būtina vartoti vaistus nuo spaudimo?
Nebūtinai. Jei spaudimas laikosi normos ribose, pakanka sveikos gyvensenos. Tačiau, jei rodikliai nuolat aukšti, gydytojas gali skirti vaistus.
Kiek kartų per savaitę reikėtų matuoti spaudimą?
Suaugusiam, neturinčiam nusiskundimų, pakanka matuoti 1–2 kartus per savaitę. Hipertenzija sergantiems žmonėms rekomenduojama matuoti kasdien.
Ar vaikams reikia reguliariai matuoti spaudimą?
Jei vaikas neturi sveikatos problemų, nuolat matuoti nebūtina. Tačiau rekomenduojama bent kartą per metus pasitikrinti profilaktiškai.
Kasdieniai įpročiai, padedantys išlaikyti normalų spaudimą
Nors amžius daro įtaką kraujospūdžiui, daug ką lemia mūsų pasirinkimai. Reguliarus judėjimas, pakankamas miegas, subalansuota mityba, streso valdymas ir žalingų įpročių atsisakymas gali padėti palaikyti sveiką spaudimą visais gyvenimo etapais. Net nedideli pokyčiai kasdienybėje gali turėti didelę reikšmę ilgametei sveikatai.
