Žemas spaudimas: kaip jį pakelti saugiai

Žemas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipotenzija, gali pasireikšti įvairiais simptomais – nuo lengvo nuovargio iki alpimo. Nors kai kuriems žmonėms tai nėra pavojinga, kitiems žemas spaudimas gali ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę. Svarbiausia – žinoti, kaip tinkamai ir saugiai pakelti spaudimą, nes ne visos priemonės tinka kiekvienam.

Kada žemas spaudimas tampa problema?

Įprastu laikomas kraujo spaudimas, kai jis siekia apie 120/80 mmHg. Jei rodikliai nuolat nukrenta žemiau 100/60 mmHg, kalbama apie hipotenziją. Ji gali pasireikšti kaip nuolatinė būsena arba epizodiškai, pavyzdžiui, atsistojus iš sėdimos padėties. Kai kuriems žmonėms žemesnis spaudimas yra natūrali organizmo būsena, tačiau jei jį lydi simptomai – reikia imtis veiksmų.

Pagrindiniai simptomai

Žemas spaudimas dažniausiai sukelia:

  • galvos svaigimą ir silpnumą,
  • regėjimo neryškumą,
  • šaltas rankas ir kojas,
  • nuolatinį nuovargį,
  • alpimą ar priešalpinę būseną.

Šie simptomai atsiranda todėl, kad organizmas negauna pakankamai kraujo ir deguonies.

Kas lemia žemą kraujo spaudimą?

Hipotenziją gali sukelti įvairios priežastys: skysčių trūkumas, mitybos nepakankamumas, staigūs hormonų pokyčiai, širdies ar endokrininės sistemos ligos. Kartais spaudimą sumažina ir vaistai, pavyzdžiui, diuretikai ar antihipertenziniai preparatai. Norint pasirinkti tinkamą sprendimą, svarbu nustatyti priežastį.

Kaip pakelti spaudimą saugiai?

Yra keletas būdų, padedančių atkurti normalią savijautą be didelės rizikos:

  • Pakankamai skysčių – išgerkite stiklinę vandens, nes dehidratacija dažnai sukelia spaudimo kritimą.
  • Druskos kiekis – šiek tiek padidinus druskos kiekį maiste, spaudimas gali pakilti. Vis dėlto tai reikia daryti saikingai.
  • Kofeinas – puodelis kavos ar stiprios arbatos gali trumpam pakelti kraujo spaudimą.
  • Judėjimas – lengvi pratimai, vaikščiojimas ar tempimo pratimai padeda kraujotakai.
  • Suspaudžiančios kojinės – jos padeda veniniam kraujui geriau cirkuliuoti.

Ilgalaikiai sprendimai

Norint ilgiau išlaikyti normalų kraujo spaudimą, rekomenduojama reguliariai maitintis mažesnėmis porcijomis, vengti ilgo stovėjimo vienoje vietoje, miegoti su šiek tiek pakelta galvūgaliu. Taip pat svarbus kokybiškas miegas ir streso valdymas, nes nuovargis bei įtampa gali dar labiau sumažinti spaudimą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei žemas spaudimas yra nuolatinis ir jį lydi alpimai, stiprus galvos svaigimas ar sąmonės praradimas, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač pavojinga, jei spaudimas nukrenta staiga, nes tai gali būti susiję su vidiniais kraujavimais, infekcijomis ar širdies ligomis.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar padidintas kavos kiekis gali visada padėti?

Kava gali trumpam pakelti spaudimą, tačiau pernelyg dažnas vartojimas gali sukelti priklausomybę nuo kofeino arba net priešingą efektą – organizmas pripras.

Ar žemas spaudimas pavojingas jaunam žmogui?

Jauniems žmonėms žemesnis spaudimas dažnai nėra pavojingas, jei nesukelia simptomų. Vis dėlto būtina stebėti savijautą.

Kokius produktus verta valgyti esant žemam spaudimui?

Padėti gali sūresni produktai, riešutai, sūris, taip pat produktai, turintys daugiau baltymų. Labai svarbu nevalgyti retai ir didelėmis porcijomis.

Ar sportas padeda?

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sustiprinti širdį ir pagerina kraujotaką, todėl ilgainiui spaudimas stabilizuojasi.

Ką verta prisiminti kasdien

Nors žemas spaudimas dažnai atrodo kaip smulkmena, jis gali turėti įtakos gyvenimo kokybei. Laiku pastebėjus simptomus ir įtraukus paprastus įpročius, pavyzdžiui, pakankamą skysčių vartojimą ar reguliarias pertraukas judesiui, galima išlaikyti gerą savijautą be didelių pastangų.