Kodėl diastolinis spaudimas toks svarbus?
Diastolinis kraujo spaudimas rodo slėgį kraujagyslėse širdžiai ilsintis tarp dūžių. Jei šis rodiklis nuolat aukštas, tai reiškia, kad kraujagyslių sienelės yra pernelyg apkrautos, o tai didina aterosklerozės, širdies nepakankamumo, inkstų ligų bei insulto riziką. Neretai aukštas diastolinis spaudimas pasireiškia tyliai – be ryškių simptomų, todėl jis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“.
Dažniausios priežastys
Aukštas diastolinis spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Tarp jų – netinkama mityba, per didelis druskos vartojimas, antsvoris, nuolatinis stresas, nepakankamas fizinis aktyvumas, per didelis alkoholio kiekis, rūkymas. Be to, diastolinį spaudimą gali didinti tam tikros ligos, tokios kaip inkstų pažeidimai, endokrininiai sutrikimai ar hormonų disbalansas.
Ką pakeisti jau šiandien?
Gera žinia ta, kad net maži gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai sumažinti diastolinį kraujo spaudimą. Svarbiausia – pradėti nedelsiant.
Sumažinkite druskos vartojimą
Druska yra vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių kraujo spaudimą. Pabandykite riboti perdirbtų produktų vartojimą, rinkitės šviežią maistą ir gaminkite namuose. Pagardinkite patiekalus žolelėmis, o ne druska.
Daugiau daržovių ir vaisių
Daržovėse ir vaisiuose gausu kalio, magnio ir skaidulų, kurios padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Ypač naudingi bananai, apelsinai, pomidorai, špinatai ir avokadai.
Reguliarus fizinis aktyvumas
Kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas gali padėti palaikyti normalų kraujo spaudimą. Reguliari veikla stiprina širdį, gerina kraujotaką ir mažina streso poveikį.
Streso valdymas
Nuolatinė įtampa gali kelti kraujo spaudimą. Skirkite laiko atsipalaidavimui – joga, meditacija, gilus kvėpavimas ar net paprastas pasivaikščiojimas gamtoje gali turėti reikšmingą poveikį.
Alkoholio ir rūkymo ribojimas
Alkoholis ir nikotinas tiesiogiai veikia kraujagysles, todėl jų ribojimas ar visiškas atsisakymas yra vienas efektyviausių būdų sumažinti diastolinį spaudimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jūsų diastolinis spaudimas nuolat viršija 90 mmHg ir kartu jaučiate galvos skausmus, nuovargį, dusulį ar regėjimo sutrikimus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kartais gali prireikti ne tik gyvenimo būdo pokyčių, bet ir vaistų, kad spaudimas būtų kontroliuojamas saugiai.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar vienkartinis aukštas diastolinis spaudimas pavojingas?
Vienkartinis padidėjimas gali būti susijęs su stresu ar fiziniu krūviu, tačiau nuolat pasikartojantys rodikliai – signalas kreiptis į gydytoją.
Kiek druskos galima vartoti per dieną?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 5 g druskos per dieną. Tai atitinka vieną arbatinį šaukštelį, įskaitant paslėptą druską produktuose.
Ar vaistai visada būtini?
Ne visada. Lengvesniais atvejais pakanka pakeisti gyvenimo būdą. Tačiau kai spaudimas aukštas ilgą laiką, gydytojas gali paskirti vaistų.
Ar aukštas diastolinis spaudimas paveldimas?
Genetika turi reikšmės, tačiau gyvenimo būdo pasirinkimai daro didesnę įtaką. Net jei šeimoje yra buvę aukšto spaudimo atvejų, sveiki įpročiai gali apsaugoti.
Kasdieniai įpročiai geresnei savijautai
Aukštas diastolinis kraujo spaudimas nėra nuosprendis. Maži pokyčiai – daugiau daržovių, mažiau druskos, aktyvumas ir atsipalaidavimas – gali turėti milžinišką poveikį jūsų sveikatai. Kuo anksčiau pradėsite, tuo lengviau bus suvaldyti rizikas ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
