Kas iš tikrųjų yra aukštas kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais – sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Normalus rodiklis yra apie 120/80 mmHg. Jei spaudimas nuolat viršija 140/90 mmHg, kalbama apie hipertenziją. Laikui bėgant ši būklė gali pažeisti arterijas, todėl labai svarbu suprasti ne tik akivaizdžias, bet ir užslėptas priežastis.
Paslėptos priežastys, galinčios pakelti spaudimą
Miego sutrikimai
Ne tik stresas, bet ir prasta miego kokybė daro tiesioginę įtaką kraujo spaudimui. Miego apnėja – sutrikimas, kai kvėpavimas naktį trumpam sustoja, – ypač dažnai siejamas su hipertenzija. Net ir paprastas nuolatinis miego trūkumas gali padidinti širdies apkrovą.
Per didelis druskos kiekis paslėptuose produktuose
Daugelis mano, kad ribodami druskos barstymą ant maisto jie sumažina spaudimo riziką. Tačiau daugiausia druskos slepiasi perdirbtuose produktuose: duonoje, užkandžiuose, padažuose, konservuose. Net nepastebint galima suvartoti dvigubai ar trigubai daugiau nei rekomenduojama.
Kofeinas ir energiniai gėrimai
Nors kavos poveikis kraujo spaudimui priklauso nuo individualaus jautrumo, per didelis kofeino ir energinių gėrimų vartojimas gali laikinai, bet ženkliai pakelti spaudimą. Kai tai kartojasi kasdien, poveikis tampa ilgalaikis.
Vaistai ir papildai
Kai kurie nereceptiniai vaistai nuo peršalimo, skausmo ar net svorio mažinimo papildai gali turėti kraujagysles siaurinančių medžiagų. Žmonės dažnai nepagalvoja, kad tokie preparatai daro įtaką jų kraujo spaudimui.
Emocinė įtampa ir nerimas
Ne visada tikras stresas darbe ar namuose matomas iš karto. Lėtinis nerimas, nuolatinės įtampos būsenos organizme sukelia hormoninius pokyčius, dėl kurių spaudimas ilgainiui išlieka aukštas, net jei žmogus ilsisi fiziškai.
Kaip atpažinti rizikos veiksnius?
Didžiausia klaida – galvoti, kad jei nėra simptomų, nėra ir problemos. Hipertenzija dažniausiai išryškėja tik atsiradus komplikacijoms, tokioms kaip insultas ar infarktas. Todėl reguliarus spaudimo matavimas yra paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas laiku pastebėti pokyčius. Ypač dėmesingiems reikėtų būti žmonėms, turintiems viršsvorį, šeimos istoriją, sergantiems inkstų ligomis ar cukriniu diabetu.
Gyvenimo būdo pokyčiai, kurie daro skirtumą
Net nedideli įpročių pakeitimai gali sumažinti spaudimą. Subalansuota mityba su mažiau druskos, daugiau daržovių ir pilno grūdo produktų, reguliarus fizinis aktyvumas, alkoholio ribojimas ir pakankamas poilsis yra kertiniai žingsniai. Taip pat rekomenduojama stebėti kofeino suvartojimą ir atsakingai vartoti bet kokius papildus ar vaistus.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar jaunam žmogui gali būti aukštas kraujo spaudimas?
Taip, hipertenzija gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, ypač jei yra genetinis polinkis ar gyvenimo būdo rizikos veiksniai.
Ar reikia jaudintis dėl trumpalaikių spaudimo šuolių?
Trumpalaikiai pakilimai dėl streso ar fizinio krūvio yra normalūs. Tačiau jei spaudimas nuolat aukštas – tai ženklas, kad reikia įvertinti sveikatą.
Kiek druskos per dieną galima suvartoti?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja ne daugiau kaip 5 gramus druskos per dieną, tačiau dauguma suvartoja kur kas daugiau.
Ar mitybos papildai gali pakelti spaudimą?
Taip, kai kurie papildai, ypač turintys stimuliuojančių medžiagų, gali turėti neigiamą poveikį kraujospūdžiui.
Kasdienės situacijos, galinčios paveikti jūsų rodiklius
Neretai spaudimas pakyla dėl aplinkybių, kurios atrodo nereikšmingos: nemigos nakties, kelių išgertų kavos puodelių ar net didesnės druskos dozės vakarienėje. Būtent šios smulkios, bet dažnai pasikartojančios situacijos palaipsniui sukuria sąlygas nuolatinei hipertenzijai. Todėl svarbiausia – atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius, nes būtent jie dažniausiai lemia ilgalaikę sveikatą.
