Ką reiškia diastolinis spaudimas?
Diastolinis spaudimas rodo slėgį arterijose širdžiai atsipalaidavus, kai kraujas užpildo širdies kameras. Normalus diastolinis spaudimas paprastai svyruoja tarp 70–80 mmHg. Kai šis rodiklis nukrenta žemiau 60 mmHg, kalbama apie žemą diastolinį spaudimą, kuris gali sukelti įvairius nemalonius simptomus ir netgi ilgainiui pažeisti organus.
Kokios priežastys lemia žemą diastolinį spaudimą?
Žemą diastolinį spaudimą gali nulemti daugybė veiksnių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys – širdies vožtuvų nepakankamumas, kraujo netekimas, dehidratacija, skydliaukės veiklos sutrikimai ar kai kurių vaistų poveikis. Taip pat spaudimas gali kristi dėl ilgalaikio streso, prastos mitybos arba fizinio išsekimo.
Kai kuriais atvejais žemas diastolinis spaudimas atsiranda dėl amžiaus – vyresnio amžiaus žmonėms kraujagyslės praranda elastingumą, todėl spaudimo reguliacija tampa sudėtingesnė. Tačiau bet kokiu atveju šis rodiklis yra ženklas, kad būtina atidžiai stebėti organizmo būklę.
Kokie simptomai rodo problemą?
Žemas diastolinis spaudimas ne visada pasireiškia aiškiais simptomais, tačiau dažniausiai žmonės jaučia silpnumą, galvos svaigimą, širdies plakimo sutrikimus, šaltas rankas ir kojas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti dusulys ar net sąmonės praradimas. Tokie simptomai rodo, kad smegenys ir kiti organai negauna pakankamai kraujo, o tai ilgainiui gali turėti rimtų pasekmių.
Galimos pasekmės širdies sveikatai
Jeigu diastolinis spaudimas ilgą laiką išlieka per žemas, tai gali sukelti širdies raumens išemiją – būklę, kai širdies ląstelės negauna pakankamai deguonies. Dėl to gali padidėti širdies ligų, insulto ar inkstų pažeidimo rizika. Ypač pavojinga, jei žemas spaudimas derinasi su aukštu sistoliniu rodikliu, nes tai rodo padidėjusią kraujagyslių apkrovą.
Kaip diagnozuojamas žemas diastolinis spaudimas?
Pirmasis žingsnis – reguliarus kraujospūdžio matavimas namuose ar gydymo įstaigoje. Jei rodikliai nuolat išlieka žemesni nei 60 mmHg, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus: kraujo tyrimą, širdies echoskopiją ar skydliaukės funkcijos įvertinimą. Tik išsiaiškinus priežastį, galima parinkti tinkamą gydymą.
Ką galima padaryti kasdien?
Žemo diastolinio spaudimo valdymas dažnai priklauso nuo gyvenimo būdo. Rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, valgyti subalansuotą maistą, vengti per didelio alkoholio vartojimo ir užtikrinti pakankamą poilsį. Lengvi fiziniai pratimai, tokie kaip vaikščiojimas ar joga, taip pat gali padėti palaikyti normalią kraujotaką.
Jeigu priežastis yra medicininė, pavyzdžiui, širdies ar skydliaukės sutrikimai, būtina laikytis gydytojo paskirtų rekomendacijų ir reguliariai tikrintis sveikatą.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas diastolinis spaudimas visada pavojingas?
Ne visada. Kai kuriems žmonėms jis gali būti natūralus organizmo bruožas ir nesukelti jokių problemų. Tačiau jei atsiranda simptomų, reikia pasitarti su gydytoju.
Kokios komplikacijos galimos?
Ilgalaikis žemas diastolinis spaudimas gali pažeisti širdį, inkstus ir smegenis, nes organai gauna nepakankamai kraujo.
Ar galima padidinti diastolinį spaudimą namuose?
Kai kuriais atvejais pakanka gerti daugiau skysčių, įtraukti į mitybą sūresnį maistą ar vengti staigaus atsistojimo. Vis dėlto nuolatinis gydymas turi būti parinktas tik gydytojo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei žemas spaudimas kartojasi, lydi svaigulys, alpimas ar širdies ritmo sutrikimai, būtina pasikonsultuoti su specialistu.
Ką turėtų žinoti šeimos nariai
Žemas diastolinis spaudimas yra ženklas, kad organizmui gali reikėti daugiau dėmesio ir priežiūros. Šeimos nariai gali padėti stebėdami artimųjų būklę, skatindami laikytis gydytojo rekomendacijų ir palaikydami sveiką gyvenimo būdą. Tokia parama dažnai tampa svarbiu veiksniu gerinant tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.
