Ką reiškia žemas kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais – sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Hipotenzija diagnozuojama tuomet, kai rodikliai yra žemesni nei 90/60 mmHg. Tai reiškia, kad širdis pumpuoja kraują silpniau, o organizmo audiniai ir organai gali gauti mažiau deguonies bei maistinių medžiagų.
Žemo spaudimo priežastys
Hipotenzija gali būti tiek laikina, tiek ilgalaikė būklė. Dažniausios jos priežastys yra dehidratacija, staigus kraujo netekimas, infekcijos, endokrininės ligos, širdies veiklos sutrikimai, vaistų šalutinis poveikis. Jaunesniems žmonėms žemas spaudimas neretai susijęs su paveldimumu arba dideliu fiziniu aktyvumu. Vyresniems pacientams tai gali būti signalas apie rimtesnes ligas.
Simptomai, kurie kelia nerimą
Nors kai kurie žmonės su žemu spaudimu jaučiasi visiškai normaliai, daugeliui pasireiškia nemalonūs simptomai. Dažniausi iš jų – galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis, pykinimas, neryškus matymas, šaltos rankos ir kojos. Pavojingiausias simptomas yra sąmonės praradimas, nes apalpimas gali baigtis traumomis ar signalizuoti apie rimtą organizmo deguonies stygių.
Kuo žemas spaudimas pavojingas?
Ilgalaikis žemas kraujo spaudimas gali pažeisti organų veiklą, nes jie nuolat gauna per mažai kraujo. Inkstai, širdis ir smegenys yra ypač jautrūs tokiems pokyčiams. Staigus spaudimo kritimas gali sukelti šoką – būklę, kai organizmas nebegali užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų. Gydytojai pabrėžia, kad tai neatidėliotina medicininė pagalba.
Kaip elgtis, jei spaudimas per žemas?
Pirmiausia būtina įvertinti simptomus. Jei žmogus jaučiasi gerai, kartais pakanka paprastų priemonių – pakankamai skysčių, daugiau druskos mityboje, lėtas atsistojimas iš gulimos padėties. Tačiau jei simptomai pasireiškia nuolat arba būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Specialistas gali paskirti tyrimus, kurie padės nustatyti priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei žemas spaudimas sukelia dažną galvos svaigimą, alpimą ar kitus gyvenimą trikdančius simptomus. Ypač svarbu neatidėlioti vizito, jei spaudimas nukrenta staiga, be aiškios priežasties, arba kartu pasireiškia skausmas krūtinėje, dusulys ar sumišimas.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas kraujo spaudimas visada pavojingas?
Ne visada. Jei žmogus nejaučia jokių simptomų, hipotenzija gali būti normali individuali būsena. Tačiau jei yra galvos svaigimas ar alpimai, tai pavojinga.
Ką daryti, jei spaudimas 85/55?
Jei jaučiatės gerai, pakanka stebėti savijautą ir gerti pakankamai skysčių. Jei pasireiškia silpnumas ar galvos svaigimas – būtina pasitarti su gydytoju.
Ar kava padeda pakelti spaudimą?
Taip, kofeinas gali laikinai padidinti spaudimą, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas. Gydytojai rekomenduoja naudoti šį būdą atsargiai.
Ar žemas spaudimas paveldimas?
Taip, dažnai hipotenzija būna paveldima ir pasireiškia kelioms šeimos kartoms.
Gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys jaustis geriau
Kai kurie paprasti kasdieniai įpročiai gali ženkliai pagerinti savijautą turint žemą spaudimą. Reguliarus vandens vartojimas, subalansuota mityba su pakankamu druskos kiekiu, lėtas judėjimas atsistojant, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas padeda sumažinti simptomus. Tokie sprendimai ne tik pagerina kasdienę savijautą, bet ir apsaugo nuo galimų sveikatos komplikacijų ateityje.
