Pulsas kūdikiams ir mažiems vaikams
Kūdikių širdis plaka greičiau nei suaugusiųjų, nes jų organizmui reikia daugiau deguonies ir energijos intensyviam augimui. Naujagimių pulsas dažnai siekia 120–160 dūžių per minutę. Ikimokyklinio amžiaus vaikams jis palaipsniui mažėja, tačiau išlieka greitesnis nei suaugusiųjų – apie 90–120 dūžių per minutę. Tai yra visiškai normalu ir nerodo sveikatos problemų.
Mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių pulsas
Vaikui augant, jo širdies ritmas stabilizuojasi. 7–12 metų vaikams normalus pulsas yra apie 75–110 dūžių per minutę. Paauglystėje, kai organizmas patiria hormonų pokyčius, pulsas gali būti svyruojantis – dažnai 60–100 dūžių per minutę. Šis intervalas jau artimas suaugusiųjų normoms.
Normalus pulsas suaugusiems
Suaugusiųjų ramybės pulsas dažniausiai yra 60–90 dūžių per minutę. Sportuojantys žmonės gali turėti mažesnį ramybės pulsą, kartais vos 50 dūžių per minutę, nes jų širdis dirba efektyviau. Svarbiausia vertinti ne tik patį skaičių, bet ir savijautą – jei žmogus jaučiasi gerai, jo pulsas laikomas tinkamu.
Pulsas vyresniame amžiuje
Senstant širdies ir kraujagyslių sistema natūraliai silpnėja, todėl pulsas gali tapti lėtesnis, o širdies ritmas – mažiau stabilus. Vyresnio amžiaus žmonėms normalus ramybės pulsas dažnai būna tarp 60 ir 80 dūžių per minutę. Labai svarbu stebėti ne tik pulsą, bet ir jo reguliarumą, nes su amžiumi padidėja aritmijų rizika.
Kada pulsas signalizuoja apie problemą?
Jei pulsas nuolat yra mažesnis nei 50 arba didesnis nei 100 dūžių per minutę ramybės metu, tai gali reikšti širdies ar kitų organų veiklos sutrikimus. Pavyzdžiui, itin aukštas pulsas gali rodyti infekciją, dehidrataciją ar skydliaukės ligas, o labai žemas – širdies laidumo sutrikimus. Visada verta pasitarti su gydytoju, jei pulsas atrodo neįprastas arba jį lydi simptomai: galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas.
Kaip matuoti pulsą teisingai?
Pulsą galima pamatuoti uždėjus du pirštus ant riešo ar kaklo arterijos ir skaičiuojant dūžius per minutę. Taip pat galima naudoti elektroninius kraujospūdžio matuoklius ar išmaniuosius laikrodžius. Svarbu, kad matavimas būtų atliekamas ramybės būsenoje, nes stresas ar fizinis aktyvumas iškart padidina širdies ritmą.
Veiksniai, turintys įtakos pulsui
Pulsą lemia ne vien amžius. Įtaką daro stresas, kofeinas, fizinis aktyvumas, miego kokybė, kūno temperatūra ir net hormonų pokyčiai. Pavyzdžiui, nėštumo metu pulsas natūraliai pagreitėja, nes organizmui tenka aprūpinti deguonimi ir motiną, ir vaisių. Sportininkams, priešingai, pulsas sulėtėja dėl efektyvesnio širdies darbo.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Koks pulsas laikomas normaliu suaugusiajam?
Normaliu laikomas 60–90 dūžių per minutę ramybės būsenoje.
Ar vaikų pulsas visada turi būti didesnis?
Taip, vaikų pulsas natūraliai greitesnis dėl intensyvesnio augimo ir didesnio deguonies poreikio.
Ar mažas pulsas visada rodo ligą?
Nebūtinai – sportuojantiems žmonėms lėtesnis pulsas yra įprastas, bet kartu reikia įvertinti ir savijautą.
Ar pulsą galima reguliuoti gyvenimo būdu?
Taip, fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis, sveika mityba ir streso kontrolė padeda palaikyti normalų širdies ritmą.
Kodėl verta stebėti pulsą kasdienybėje
Pulsas yra lengvai pamatuojamas rodiklis, kuris gali atskleisti daug apie mūsų sveikatą. Jį stebėdami galime greičiau pastebėti širdies ar kitų ligų požymius, laiku imtis priemonių ir išlaikyti gerą savijautą. Todėl pulsas pagal amžių turėtų būti žinomas kiekvienam – tai paprastas, bet labai vertingas žingsnis rūpinantis savo sveikata.
