Normalus širdies ritmas ir jo reikšmė
Širdies ritmas rodo, kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują, aprūpindama organizmą deguonimi. Per dažnas arba per retas ritmas gali signalizuoti apie tam tikras sveikatos problemas. Sportininkams būdingas lėtesnis širdies ritmas ramybės būsenoje, nes jų širdis dirba efektyviau. Tuo tarpu nuolatinis per greitas ritmas (tachikardija) ar per lėtas ritmas (bradikardija) gali reikšti širdies veiklos sutrikimus.
Kas lemia širdies ritmo pokyčius?
Širdies ritmas yra labai dinamiškas ir gali kisti net per kelias sekundes. Dažniausi jo pokyčių veiksniai yra šie:
- Fizinis aktyvumas. Sportuojant širdies ritmas natūraliai padidėja, nes organizmui reikia daugiau deguonies.
- Emocijos. Stresas, nerimas ar džiaugsmas gali paspartinti širdies plakimą dėl adrenalino poveikio.
- Miegas. Miegant širdies ritmas sulėtėja, nes organizmas pereina į poilsio būseną.
- Amžius. Kūdikių širdies ritmas yra daug greitesnis nei suaugusiųjų, o vyresniame amžiuje jis gali natūraliai lėtėti.
- Ligos. Infekcijos, dehidratacija, skydliaukės sutrikimai ar širdies ligos gali turėti tiesioginės įtakos širdies ritmui.
- Vaistai. Kai kurie vaistai gali lėtinti arba spartinti širdies ritmą, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai ar stimuliuojančios medžiagos.
- Kofeinas, alkoholis ir nikotinas. Šios medžiagos dažnai paspartina širdies plakimą ir keičia ritmą.
Kada nerimauti dėl širdies ritmo?
Nors širdies ritmas natūraliai svyruoja, yra situacijų, kai pokyčiai gali signalizuoti apie sveikatos problemas. Reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei:
- ramybės būsenoje pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę,
- pulsas be aiškios priežasties nukrenta žemiau 50 dūžių per minutę,
- širdies plakimą lydi galvos svaigimas, alpimas ar dusulys,
- jaučiamas nereguliarus širdies plakimas.
Tokie simptomai gali būti rimtesnių ligų, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimų ar širdies nepakankamumo, požymis.
Kaip stebėti širdies ritmą?
Pulsą galima pamatuoti uždėjus du pirštus ant riešo ar kaklo arterijos ir suskaičiavus dūžius per minutę. Tačiau šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai ir specialūs prietaisai suteikia galimybę nuolat sekti širdies ritmą ir net aptikti ritmo sutrikimus. Tai padeda greitai pastebėti nukrypimus nuo normos ir laiku kreiptis pagalbos.
Kaip palaikyti normalų širdies ritmą?
Norint, kad širdis dirbtų stabiliai, svarbu rūpintis sveiku gyvenimo būdu. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas yra esminiai veiksniai. Taip pat reikėtų vengti perteklinio kofeino, alkoholio ar tabako vartojimo. Jei yra sveikatos sutrikimų, gydytojo paskirtas gydymas ir vaistų vartojimas turi būti laikomasi tiksliai.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Koks yra normalus širdies ritmas ramybės būsenoje?
Suaugusiam žmogui normalus ramybės pulsas yra 60–100 dūžių per minutę. Sportininkams jis gali būti ir žemesnis.
Ar širdies ritmas keičiasi su amžiumi?
Taip, kūdikių ir vaikų ritmas yra daug greitesnis, o suaugusiesiems ir senjorams jis natūraliai lėtėja.
Ar galima savarankiškai sumažinti per greitą širdies ritmą?
Dažniausiai padeda gilaus kvėpavimo pratimai, ramybės palaikymas, skysčių vartojimas. Tačiau nuolatinė tachikardija reikalauja gydytojo konsultacijos.
Ar emocijos turi tiesioginę įtaką širdies ritmui?
Taip, stresas ar didelis jaudulys gali greitai pagreitinti širdies plakimą dėl hormoninių pokyčių.
Kasdieniai įpročiai, padedantys širdžiai
Širdis – vienas ištvermingiausių mūsų organų, tačiau jai taip pat reikia priežiūros. Kasdienis fizinis aktyvumas, tinkama mityba, pakankamas poilsis ir pozityvus požiūris į gyvenimą gali padėti palaikyti stabilų širdies ritmą. Net ir maži pokyčiai, tokie kaip reguliarios pertraukos darbo metu ar trumpi pasivaikščiojimai gryname ore, turi didelę reikšmę širdies sveikatai.
