Kas yra sistolinis kraujo spaudimas?
Sistolinis kraujo spaudimas rodo, kokį slėgį kraujas sukelia arterijų sienelėms, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į kraujotaką. Tai aukštesnis skaičius kraujospūdžio matavime. Pavyzdžiui, jei kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg, tuomet 120 yra sistolinis spaudimas. Šis skaičius atspindi, kaip stipriai širdis pumpuoja kraują.
Normali sistolinio spaudimo riba
Pasaulio sveikatos organizacija ir daugelis kardiologų nurodo, kad normalus sistolinis spaudimas suaugusiajam turėtų būti tarp 100 ir 129 mmHg. Vertės, mažesnės nei 90 mmHg, dažniausiai laikomos per žemomis, o didesnės nei 140 mmHg – per aukštomis. Žinoma, kiekvieno žmogaus atvejis individualus, todėl gydytojai atsižvelgia į bendrą sveikatos būklę, gretutines ligas ir gyvenimo būdą.
Ką reiškia padidėjęs sistolinis spaudimas?
Jei sistolinis spaudimas nuolat viršija normą, tai rodo arterijų standėjimą, širdies raumens apkrovą arba kitus rizikos veiksnius, tokius kaip antsvoris, rūkymas ar fizinio aktyvumo stoka. Dažnai pasitaiko atvejis, kai tik sistolinis spaudimas yra aukštas, o diastolinis išlieka normalus – tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija. Tokia būklė ypač dažna vyresniems nei 60 metų žmonėms ir padidina insulto bei širdies infarkto riziką.
Per žemas sistolinis spaudimas
Nors daugiausia dėmesio skiriama aukštam spaudimui, per žemas sistolinis skaičius taip pat gali kelti problemų. Jei jis siekia mažiau nei 90 mmHg, žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą, alpimą ar nuovargį. Kartais žemas spaudimas rodo dehidrataciją, širdies ritmo sutrikimus ar endokrininės sistemos problemas. Jauniems ir sveikiems žmonėms žemas spaudimas dažnai nėra pavojingas, tačiau vyresniame amžiuje jis gali rodyti ligas.
Kodėl svarbu stebėti sistolinį spaudimą?
Sistolinis spaudimas yra glaudžiai susijęs su širdies ir kraujagyslių sveikata. Ilgainiui padidėjęs spaudimas gali pažeisti kraujagyslių sieneles, sukelti aterosklerozę, padidinti širdies nepakankamumo ir inkstų ligų riziką. Todėl reguliarus matavimas – paprastas ir labai veiksmingas būdas užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Kas daro įtaką sistoliniam spaudimui?
Sistolinis spaudimas kinta priklausomai nuo daugelio veiksnių: amžiaus, fizinio aktyvumo, streso, mitybos, žalingų įpročių. Net kofeinas ar trumpalaikis jaudulys gali laikinai padidinti spaudimą. Reguliari fizinė veikla, sveika mityba, druskos ribojimas ir kokybiškas miegas padeda palaikyti spaudimą normos ribose.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Koks turėtų būti idealus sistolinis spaudimas?
Suaugusiajam idealus spaudimas yra apie 120 mmHg, tačiau leistina norma laikoma 100–129 mmHg.
Kodėl sistolinis spaudimas svarbesnis nei diastolinis?
Abu rodikliai svarbūs, tačiau sistolinis glaudžiau susijęs su širdies darbo apkrova ir kraujagyslių būkle, todėl jo padidėjimas dažnai vertinamas kaip rimtesnė rizika.
Ar reikia nerimauti, jei mano spaudimas 135/85?
Tai ribinis atvejis, rodantis padidėjimo tendenciją. Rekomenduojama keisti gyvenimo būdą ir reguliariai stebėti spaudimą.
Ar vaikai ir paaugliai turi kitokias normas?
Taip, vaikų ir paauglių kraujospūdžio normos skiriasi ir priklauso nuo amžiaus, lyties bei ūgio. Pediatrai taiko specialias lenteles.
Kaip kasdieniai įpročiai padeda palaikyti normalų spaudimą
Sveiki įpročiai yra pats paprasčiausias būdas išvengti sistolinio spaudimo svyravimų. Subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir reguliarus poilsis padeda ne tik širdžiai, bet ir visam organizmui. Kuo anksčiau įpročiai formuojami, tuo ilgiau galima džiaugtis gera savijauta ir stabiliais kraujospūdžio rodikliais.
