Kraujo spaudimas pagal amžių: kas laikoma norma

Posted on
Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, atspindinčių širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Nors neretai žmonės įpratę girdėti apie „aukštą“ arba „žemą“ spaudimą, mažiau žinoma, kad normalūs kraujo spaudimo rodikliai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. Supratimas, koks kraujo spaudimas laikomas norma, padeda laiku pastebėti galimus nukrypimus ir pasirūpinti sveikata.

Ką reiškia kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimas matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg) ir nurodomas dviem skaičiais. Pirmasis (sistolinis) rodo spaudimą kraujui išstumiamam iš širdies, o antrasis (diastolinis) – spaudimą kraujagyslėse, kai širdis atsipalaiduoja. Abu rodikliai yra vienodai svarbūs, nes nukrypimai tiek į viršų, tiek į apačią gali signalizuoti sveikatos problemas.

Kraujo spaudimo normos pagal amžių

Nors bendrai sveikam suaugusiajam laikoma norma yra apie 120/80 mmHg, amžius gali turėti įtakos šiems skaičiams. Su amžiumi kraujagyslių elastingumas mažėja, todėl kraujo spaudimas gali natūraliai kilti.

  • Vaikai (iki 12 metų): 90/60 – 110/70 mmHg
  • Paaugliai (13–18 metų): 105/65 – 120/80 mmHg
  • Suaugusieji (18–40 metų): 110/70 – 130/85 mmHg
  • Vidutinio amžiaus žmonės (40–60 metų): 115/75 – 135/90 mmHg
  • Vyresnio amžiaus žmonės (60+ metų): iki 140/90 mmHg gali būti laikoma priimtina norma, jei nėra kitų sveikatos sutrikimų.

Svarbu pabrėžti, kad šie rodikliai yra orientaciniai. Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, todėl tai, kas vienam yra norma, kitam gali būti per aukštas ar per žemas spaudimas.

Kada kraujo spaudimas laikomas per aukštu arba per žemu?

Hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas) diagnozuojama, kai rodikliai nuolat viršija 140/90 mmHg. Tai gali didinti insulto, širdies ligų ar inkstų pažeidimų riziką. Hipotenzija (žemas spaudimas) nustatoma, kai jis nuolat nukrenta žemiau 90/60 mmHg, sukeldamas galvos svaigimą, silpnumą ar net sąmonės netekimą.

Kokie veiksniai daro įtaką kraujo spaudimui?

Be amžiaus, kraujo spaudimui įtakos turi ir gyvenimo būdas bei sveikatos būklė. Dažniausi veiksniai:

  • Antsvoris ar nutukimas;
  • Sūrus maistas ir nesubalansuota mityba;
  • Fizinis neaktyvumas;
  • Stresas ir miego trūkumas;
  • Rūkymas ir alkoholis;
  • Lėtinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų ligos, širdies sutrikimai).

Kaip palaikyti normalų kraujo spaudimą?

Sveikas gyvenimo būdas yra pagrindinis būdas išlaikyti stabilų kraujo spaudimą. Rekomenduojama:

  • Laikytis subalansuotos mitybos, vartoti daugiau daržovių, vaisių, mažiau druskos;
  • Bent 30 minučių per dieną skirti fiziniam aktyvumui;
  • Vengti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą;
  • Stebėti kūno svorį ir vengti nutukimo;
  • Reguliariai tikrinti kraujo spaudimą namuose ar pas gydytoją.

DUK

Ar kraujo spaudimas visada turi būti 120/80 mmHg?
Ne. Tai yra vidutinė norma, bet priklausomai nuo amžiaus, sveikatos ir individualių ypatumų rodikliai gali šiek tiek skirtis.

Kiek kartų per metus reikėtų matuoti spaudimą?
Sveikam žmogui pakanka 1–2 kartų per metus, tačiau turint rizikos veiksnių ar simptomų, spaudimą patartina tikrinti dažniau.

Ar vaistai visada būtini esant aukštam spaudimui?
Ne visada. Pradiniuose etapuose spaudimą gali padėti sureguliuoti gyvenimo būdo pokyčiai, tačiau sprendimą dėl vaistų priima gydytojas.

Ar fizinis aktyvumas gali sumažinti kraujo spaudimą?
Taip, reguliarus sportas padeda stiprinti širdį ir palaikyti normalų kraujospūdį.

Kodėl verta sekti savo spaudimo pokyčius

Kraujo spaudimas yra tarsi organizmo signalas apie jo būklę. Nuolat sekant savo rodiklius, galima laiku pastebėti rizikingus pokyčius ir užkirsti kelią rimtoms ligoms. Net paprastas kraujospūdžio matuoklis namuose gali tapti puikia prevencine priemone rūpinantis savo sveikata kasdien.

Rekomenduojami straipsniai