Kas laikoma mažu kraujo spaudimu?
Įprastai arterinis kraujo spaudimas svyruoja apie 120/80 mmHg. Kai sistolinis spaudimas (viršutinis skaičius) nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) – žemiau 60 mmHg, kalbama apie hipotenziją, arba žemą kraujo spaudimą. Vis dėlto vien skaičiai dar nereiškia ligos – kai kuriems žmonėms toks spaudimas yra normalus ir nesukelia jokių nusiskundimų.
Kokie simptomai rodo, kad žemas spaudimas kelia problemų?
Dažniausiai žemas spaudimas tampa problema, kai atsiranda šie požymiai:
- nuolatinis silpnumas, vangumas, energijos stoka;
- galvos svaigimas, ypač atsistojus staigiai;
- neryškus matymas ar „juodulių“ mirgėjimas akyse;
- alpimo epizodai;
- šalti rankų ar kojų pirštai dėl prastesnės kraujotakos.
Jei žemas spaudimas nesukelia jokių nemalonių pojūčių, gydymo dažniausiai nereikia.
Priežastys, kodėl krenta kraujo spaudimas
Kraujo spaudimas gali sumažėti dėl įvairių priežasčių. Kartais tai visiškai natūralu, pavyzdžiui, lieknesniems ar fiziškai aktyviems žmonėms. Tačiau pasitaiko ir rimtesnių priežasčių:
- dehidratacija – kai organizmas netenka daug skysčių;
- kraujavimas ar didelis kraujo netekimas;
- širdies veiklos sutrikimai, tokie kaip ritmo problemos ar silpnas širdies darbas;
- endokrininės ligos, pvz., skydliaukės ar antinksčių nepakankamumas;
- tam tikri vaistai – diuretikai, antihipertenziniai preparatai, antidepresantai.
Kada mažas kraujo spaudimas pavojingas?
Staigus kraujospūdžio kritimas gali būti pavojingas, nes sumažėja kraujo tiekimas į smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Jei kartu atsiranda alpimas, krūtinės skausmas, dusulys ar sąmonės praradimas – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ilgalaikė hipotenzija taip pat gali sukelti prastesnę organų kraujotaką ir sutrikdyti jų veiklą.
Ar visada reikia gydymo?
Neretai mažas kraujo spaudimas yra individuali organizmo ypatybė ir gydymo nereikia. Jei žmogus jaučiasi gerai, užtenka paprastų priemonių – gerti daugiau skysčių, reguliariai sportuoti, užtikrinti pakankamą miego kiekį. Gydymas būtinas tik tuomet, kai spaudimas per daug krenta arba sukelia sunkius simptomus.
Kaip natūraliai pagerinti savijautą esant žemam spaudimui?
Tiems, kurie jaučia diskomfortą, padėti gali šie paprasti patarimai:
- gerti pakankamai vandens ir vengti dehidratacijos;
- valgyti reguliariai – mažesnėmis porcijomis kelis kartus per dieną;
- įtraukti daugiau druskos, jei gydytojas tam neprieštarauja;
- vengti ilgo stovėjimo vienoje vietoje;
- lėtai keltis iš lovos ar sėdimos padėties;
- mankštintis, nes fizinis aktyvumas stiprina kraujotaką.
DUK
Ar žemas kraujo spaudimas gali būti paveldimas?
Taip, kai kuriems žmonėms polinkis į mažesnį kraujospūdį būna paveldimas ir tai nėra laikoma liga.
Ar kava padeda pakelti spaudimą?
Kofeinas trumpam gali padidinti spaudimą, tačiau tai nėra ilgalaikė priemonė. Reikėtų nepiktnaudžiauti.
Ar vaistai nuo žemo spaudimo vartojami dažnai?
Vaistai skiriami retai, tik jei yra sunkių simptomų arba spaudimas krenta dėl rimtos ligos.
Ar nėštumo metu žemas spaudimas pavojingas?
Nėštumo pradžioje jis gana dažnas ir paprastai nekelia grėsmės, bet visada verta pasitarti su gydytoju.
Kasdieniai įpročiai, padedantys jaustis geriau
Žemas kraujo spaudimas dažnai nėra liga, o tik individuali organizmo savybė. Tačiau tinkama mityba, aktyvus gyvenimo būdas, skysčių vartojimas ir geros miego sąlygos gali ženkliai pagerinti savijautą. Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, visada verta pasikonsultuoti su specialistu, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.
