Ką reiškia kraujo spaudimo rodikliai?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais – sistolinis (aukštesnis) ir diastolinis (žemesnis). Sistolinis spaudimas parodo širdies darbo metu pumpuojamą kraujo jėgą, o diastolinis – spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. Pavyzdžiui, jei matuoklis rodo 120/80 mmHg, pirmasis skaičius yra sistolinis, antrasis – diastolinis.
Koks laikomas normaliu spaudimu?
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos kardiologų draugijos rekomendacijos teigia, kad optimalus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Normalus gali svyruoti nuo 110/70 iki 129/84 mmHg. Ribinė riba laikoma 130–139/85–89 mmHg, o tokie rodmenys rodo, kad reikėtų stebėti savo sveikatą atidžiau. Jei spaudimas siekia 140/90 mmHg ar daugiau, tai jau priskiriama hipertenzijai.
Kada spaudimas laikomas per žemas?
Mažas kraujo spaudimas (hipotenzija) nustatomas, kai sistolinis spaudimas yra mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis – mažesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms tai gali būti visiškai normalu ir nesukelti simptomų, kiti gali jausti silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį ar net nualpti. Tokiais atvejais svarbu pasitarti su gydytoju.
Kaip taisyklingai matuoti kraujo spaudimą namuose?
Kad gauti rezultatai būtų patikimi, svarbu laikytis kelių taisyklių:
- Prieš matuojant bent 5 minutes ramiai pasėdėti.
- Matavimą atlikti sėdint, atrėmus nugarą ir kojas laikant ant grindų.
- Ranką padėti ant stalo širdies lygyje.
- Nevartoti kavos, alkoholio ar nerūkyti bent pusvalandį prieš matavimą.
- Matavimą kartoti 2–3 kartus, o gautą rezultatą vidutiniškai įvertinti.
Ką reiškia nuolat svyruojantis spaudimas?
Kraujo spaudimas gali kisti priklausomai nuo fizinio krūvio, streso, paros laiko ar net emocinės būsenos. Nedideli svyravimai yra normalūs, tačiau jei spaudimas dažnai būna aukštas ar žemas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei kartu pasireiškia galvos skausmai, dusulys, širdies plakimo sutrikimai ar regėjimo problemos.
Spaudimo orientyrai pagal amžių
Nors optimalus spaudimas visiems suaugusiesiems yra 120/80 mmHg, su amžiumi jis gali šiek tiek kilti. Pavyzdžiui, vyresniems nei 60 metų žmonėms dažniau nustatomas sistolinis spaudimas apie 130–139 mmHg, kuris dar gali būti laikomas priimtinu, jei nėra kitų rizikos veiksnių. Vis dėlto, amžius neturėtų būti pasiteisinimas ignoruoti aukštą kraujo spaudimą – kiekvieną atvejį būtina vertinti individualiai.
DUK
Ar reikia matuoti spaudimą kiekvieną dieną?
Ne visiems. Jei neturite sveikatos problemų, pakanka kartą per savaitę ar mėnesį. Sergant hipertenzija – kasdien.
Koks paros metas tinkamiausias spaudimui matuoti?
Geriausia matuoti ryte, prieš vaistų vartojimą ir maistą, bei vakare prieš miegą.
Ar galima pasitikėti namų spaudimo matuokliais?
Taip, jei jie yra kokybiški, kalibruoti ir naudojami pagal taisykles.
Ar vienkartinis aukštas spaudimas reiškia hipertenziją?
Ne, diagnozei nustatyti būtini pakartotiniai matavimai skirtingu metu.
Kai rodmenys kelia klausimų
Jei kraujo spaudimo rodmenys nuolat svyruoja arba nesate tikri, ką jie reiškia, verta pasitarti su gydytoju. Tik specialistas gali įvertinti, ar jūsų rezultatai yra pavojingi sveikatai, ar tai tik laikinas nukrypimas. Svarbiausia – nuosekliai sekti savo būklę ir reaguoti į organizmo siunčiamus signalus.
