Ką reiškia kraujo spaudimo skaičiai?
Matuojant spaudimą visada gauname du skaičius. Pirmasis, vadinamas sistoliniu, parodo spaudimą arterijose širdžiai susitraukiant. Antrasis – diastolinis – rodo spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Pavyzdžiui, rodmuo 120/80 mmHg reiškia, kad sistolinis spaudimas yra 120, o diastolinis – 80.
Koks spaudimas laikomas normaliu?
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad optimalus kraujo spaudimas yra apie 120/80 mmHg. Nedideli nukrypimai į vieną ar kitą pusę gali būti normalūs, jei žmogus jaučiasi gerai. Normaliu suaugusio žmogaus spaudimu laikomi rodikliai tarp 110/70 ir 130/85 mmHg.
Vaikams ir paaugliams spaudimas dažniausiai būna mažesnis, o vyresnio amžiaus žmonėms – natūraliai šiek tiek aukštesnis. Todėl labai svarbu įvertinti ne tik skaičius, bet ir individualią sveikatos būklę.
Kada spaudimas laikomas per aukštu?
Jeigu sistolinis spaudimas viršija 140, o diastolinis – 90 mmHg, tai jau laikoma hipertenzija. Ji skirstoma į kelias stadijas – nuo lengvos iki sunkios. Padidėjęs kraujo spaudimas yra vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių, todėl jį būtina kontroliuoti.
Kada spaudimas per žemas?
Kai rodikliai nukrenta žemiau nei 100/60 mmHg, kalbama apie hipotenziją. Kai kuriems žmonėms tai nesukelia jokių simptomų, tačiau kiti gali jausti silpnumą, galvos svaigimą ar net nualpti. Labai svarbu įvertinti savijautą – jei žemas spaudimas trukdo kasdieniam gyvenimui, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kokie veiksniai lemia spaudimo svyravimus?
Kraujo spaudimas kinta priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Jį gali paveikti fizinis krūvis, stresas, miego kokybė, mityba ar net kofeino vartojimas. Dėl šios priežasties spaudimą rekomenduojama matuoti kelis kartus per dieną ir skirtingomis sąlygomis – taip gaunamas tikslesnis vaizdas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vienkartinis nukrypimas dar nebūtinai rodo ligą, tačiau nuolat pasikartojantys aukšti ar žemi spaudimo rodikliai yra signalas kreiptis į medikus. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, įvertinti širdies, inkstų ar endokrininės sistemos būklę ir prireikus paskirti gydymą.
DUK
Ar normalus spaudimas visiems vienodas?
Ne, normos ribos priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir bendros sveikatos.
Kiek kartų per savaitę reikėtų matuoti spaudimą?
Profilaktiškai užtenka kelių kartų per savaitę, bet turint nusiskundimų ar gydytojo nurodymų – kasdien.
Ar stresas gali laikinai pakelti spaudimą?
Taip, stresas ir emocinė įtampa gali sukelti laikiną pakilimą, tačiau dažnas pakilimas didina hipertenzijos riziką.
Ar reikia gydyti žemą spaudimą?
Jei jis nesukelia simptomų, dažniausiai gydymo nereikia. Tačiau nuolat blogai jaučiantis būtina pasitarti su gydytoju.
Kasdieniai įpročiai, padedantys išlaikyti normalų spaudimą
Norint išlaikyti normalų kraujo spaudimą, svarbu sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir streso valdymas. Paprasti, bet nuosekliai taikomi įpročiai leidžia išvengti tiek per aukšto, tiek per žemo spaudimo problemų ir padeda palaikyti gerą savijautą kiekvieną dieną.
