Sutrikęs širdies ritmas: ką daryti iš karto

Sutrikęs širdies ritmas arba aritmija – tai būklė, kai širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai. Tokie pojūčiai gali būti trumpalaikiai ir nepavojingi, tačiau kartais jie signalizuoja apie rimtas sveikatos problemas. Svarbu žinoti, kaip elgtis iš karto, pajutus širdies ritmo sutrikimus, ir kokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į medikus.

Kaip atpažinti sutrikusį širdies ritmą?

Sutrikusio širdies ritmo požymiai gali būti įvairūs. Dažniausiai pasitaiko širdies plakimo pojūtis, nereguliarus dūžių ritmas, permušimai, silpnumo jausmas. Kartais žmogus jaučia dusulį, svaigulį, skausmą krūtinėje ar net praranda sąmonę. Simptomų intensyvumas priklauso nuo aritmijos tipo ir priežasties.

Ką daryti iš karto, pajutus širdies ritmo sutrikimus?

Pirmiausia svarbu išlikti ramiam. Panika tik dar labiau apkrauna širdį. Jei įmanoma, reikėtų atsisėsti arba atsigulti, atsipalaiduoti. Gali padėti gilus, lėtas kvėpavimas – įkvėpti pro nosį, trumpam sulaikyti kvėpavimą ir lėtai iškvėpti pro burną. Kai kuriais atvejais gali padėti „Valsalvos manevras“ – stipriai įkvėpti, sulaikyti kvėpavimą ir pabandyti išstumti orą tarsi stanginantis. Tačiau šis būdas tinka ne visiems, todėl prieš bandant reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kada būtina kviesti greitąją pagalbą?

Jei širdies ritmo sutrikimus lydi stiprus krūtinės skausmas, dusulys, svaigimas ar sąmonės praradimas, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Tokie simptomai gali rodyti gyvybei pavojingą būklę – širdies infarktą, plaučių emboliją ar sunkias aritmijas, kurios gali baigtis širdies sustojimu.

Kas dažniausiai sukelia širdies ritmo sutrikimus?

Aritmijas gali išprovokuoti daugybė priežasčių. Tai stresas, pervargimas, miego stoka, per didelis kofeino ar alkoholio kiekis, rūkymas. Taip pat – elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, širdies ligos, aukštas kraujo spaudimas ar skydliaukės problemos. Kai kuriais atvejais aritmija atsiranda dėl vaistų šalutinio poveikio.

Kaip elgtis ilgalaikėje perspektyvoje?

Jei širdies ritmo sutrikimai kartojasi, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą. Gydytojas gali paskirti tyrimus – elektrokardiogramą, kraujo tyrimus, Holterio monitoravimą. Atsižvelgiant į priežastį, gydymas gali apimti vaistus, gyvenimo būdo keitimą ar net specialias procedūras, pavyzdžiui, kateterinę abliaciją. Labai svarbu vengti veiksnių, kurie provokuoja ritmo sutrikimus – riboti kofeiną, alkoholį, reguliuoti miego režimą ir mažinti stresą.

Pirmoji pagalba artimam žmogui

Jeigu šalia esantis žmogus pajunta širdies ritmo sutrikimus, svarbiausia – padėti jam nusiraminti ir stebėti būklę. Jei jis praranda sąmonę ar nustoja kvėpuoti, reikia pradėti gaivinimą – atlikti krūtinės paspaudimus ir kviesti greitąją pagalbą. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

DUK

Ar visi širdies permušimai yra pavojingi?
Ne, dažnai jie būna trumpalaikiai ir nepavojingi. Tačiau pasikartojantys permušimai reikalauja gydytojo įvertinimo.

Ar stresas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus?
Taip, stresas yra viena dažniausių aritmijų priežasčių. Ilgalaikis įtampų poveikis apsunkina širdies darbą.

Ar gali padėti fiziniai pratimai?
Saikinga fizinė veikla gali gerinti širdies sveikatą, bet aktyvumą reikia derinti su gydytojo rekomendacijomis.

Kokie tyrimai reikalingi nustačius ritmo sutrikimus?
Dažniausiai atliekama EKG, Holterio monitoravimas, kraujo tyrimai, kartais echokardiograma.

Kai širdis siunčia ženklus

Sutrikęs širdies ritmas – tai organizmo signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Kartais jis rodo tik laikiną nuovargį ar stresą, tačiau gali įspėti ir apie rimtą ligą. Kuo anksčiau bus nustatyta priežastis, tuo didesnė tikimybė, kad bus galima užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Todėl atidumas ir tinkami veiksmai pirmosiomis minutėmis yra itin svarbūs.