Koks pulsas laikomas žemu?
Normalus suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje yra 60–100 dūžių per minutę. Žemu laikomas pulsas, kai jis nukrenta žemiau 60. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia ligą. Pavyzdžiui, gerai fiziškai pasirengusių sportininkų pulsas dažnai būna 40–50 dūžių per minutę, nes jų širdis dirba efektyviau.
Galimos žemo pulso priežastys
Žemą pulsą gali lemti įvairios priežastys. Tai gali būti tiek fiziologiniai, tiek patologiniai veiksniai:
- Fizinis pasirengimas – sportininkai dėl stipresnio širdies raumens dažnai turi lėtesnį pulsą.
- Amžius – vyresni žmonės gali turėti sulėtėjusį ritmą dėl natūralių širdies pokyčių.
- Vaistai – kai kurie preparatai, pavyzdžiui, beta blokatoriai, mažina pulsą.
- Skydliaukės veikla – hipotirozė gali sukelti lėtesnį širdies plakimą.
- Širdies ligos – širdies laidžiosios sistemos sutrikimai ar širdies nepakankamumas.
Kokie tyrimai atliekami?
Jeigu nustatomas nuolat žemas pulsas, gydytojas gali paskirti įvairius tyrimus. Dažniausiai pradedama nuo elektrokardiogramos (EKG), kuri parodo širdies elektrinį aktyvumą ir ritmo sutrikimus. Kartais skiriamas Holterio monitoravimas – 24 valandų širdies veiklos stebėjimas. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, ypač skydliaukės hormonų, bei echokardiograma, parodanti širdies struktūrą ir funkciją.
Kada žemas pulsas yra pavojingas?
Žemas pulsas ne visada kelia grėsmę. Tačiau būtina sunerimti, jei kartu pasireiškia simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, dusulys, alpimas ar krūtinės skausmas. Tokiais atvejais nedelsiant kreipiamasi į gydytoją. Kartais prireikia specialių priemonių – pavyzdžiui, širdies stimuliatoriaus.
Ar žemas pulsas gali būti naudingas?
Jeigu žmogus jaučiasi gerai, neturi jokių nusiskundimų, o pulsas yra žemas dėl fizinio pasirengimo, tai laikoma normaliu reiškiniu. Sportininkams lėtesnis širdies ritmas leidžia efektyviau dirbti širdžiai, nes ji pumpuoja daugiau kraujo kiekvienu dūžiu.
Kaip palaikyti sveiką pulsą?
Siekiant palaikyti normalų širdies ritmą, rekomenduojama gyventi sveikai. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių vengimas ir reguliarūs sveikatos patikrinimai padeda išlaikyti stabilią širdies veiklą. Jei žmogus vartoja vaistus, būtina laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai tikrintis pulsą.
DUK
Ar žemas pulsas visada reiškia ligą?
Ne, kartais tai tik gero fizinio pasirengimo požymis. Tačiau jei jaučiami simptomai, reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
Kokie simptomai rodo, kad žemas pulsas yra pavojingas?
Pavojingi požymiai – galvos svaigimas, alpimas, dusulys, krūtinės skausmas ar labai didelis nuovargis.
Kokie tyrimai dažniausiai atliekami nustatant žemą pulsą?
EKG, Holterio monitoravimas, kraujo tyrimai, echokardiograma.
Ar galima padidinti pulsą natūraliai?
Taip, padeda lengvas fizinis aktyvumas, gilesnis kvėpavimas, tačiau jei priežastis yra medicininė, reikalingas gydytojo įsikišimas.
Kai širdis plaka ramiau
Žemas pulsas gali būti ir visiškai normalus, ir ligos požymis – viskas priklauso nuo aplinkybių bei tyrimų rezultatų. Svarbiausia yra atkreipti dėmesį į savijautą ir reguliariai tikrintis, kad laiku pastebėtume pokyčius. Širdies sveikata – mūsų kasdienio gyvenimo kokybės pagrindas, todėl verta ją stebėti ir rūpintis nuolat.
