Kada žemas spaudimas laikomas problema?
Sistolinis spaudimas, mažesnis nei 100 mmHg, ir diastolinis, žemesnis nei 60 mmHg, dažniausiai laikomas hipotenzija. Vis dėlto svarbiausia ne patys skaičiai, o simptomai. Jei žmogus jaučiasi gerai, gydymo gali neprireikti. Tačiau kai spaudimas lydi nuolatinį nuovargį, mieguistumą, koncentracijos stoką, širdies ritmo sutrikimus ar alpimą, būtina kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais gali būti svarstomas ir vaistų skyrimas.
Vaistai nuo žemo kraujo spaudimo
Hipotenzijos gydymui vaistai skiriami tik tuomet, kai kitos priemonės (mitybos pokyčiai, didesnis skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas) nepadeda. Dažniausiai naudojami šie preparatai:
- Mineralokortikoidai (fludrokortizonas) – padidina natrio ir skysčių sulaikymą organizme, dėl to kyla kraujo spaudimas.
- Midodrinas – skatina kraujagyslių susitraukimą ir padeda pakelti spaudimą, ypač ortostatinės hipotenzijos atvejais.
- Simpatomimetikai – veikia nervų sistemą, stimuliuodami kraujagyslių tonusą ir širdies darbą.
- Kofeino preparatai – kartais naudojami kaip pagalbinė priemonė, nes trumpam padidina kraujospūdį ir mažina mieguistumą.
Visi šie vaistai turi būti vartojami tik gydytojo nurodymu, nes netinkamas jų pasirinkimas ar dozavimas gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, per aukštą spaudimą, širdies ritmo sutrikimus ar inkstų apkrovą.
Kada vaistai neskiriami?
Daugeliu atvejų, ypač jei simptomai nėra ryškūs, vaistai neskiriami. Gydytojai pirmiausia rekomenduoja:
- Didinti skysčių kiekį – bent 2 litrai per parą;
- Valgyti daugiau druskos (jei nėra kitų ligų, ribojančių jos vartojimą);
- Stiprinti fizinį aktyvumą – ypač naudinga aerobika, vaikščiojimas ar plaukimas;
- Vengti staigių kūno padėties pokyčių, kurie gali sukelti alpimą;
- Rinktis mažesnes, bet dažnesnes maisto porcijas.
Šie metodai dažnai yra pakankami pagerinti savijautą be medikamentų.
Galimos priežastys, dėl kurių skiriami vaistai
Kai žemą kraujo spaudimą lemia ne tik gyvenimo būdas, bet ir sveikatos sutrikimai, gydytojas gali nuspręsti skirti vaistus. Dažniausios priežastys yra hormonų pusiausvyros sutrikimai, endokrininės ligos (pvz., antinksčių nepakankamumas), nervų sistemos sutrikimai ar širdies ligos. Tokiais atvejais vaistai tampa ne tik simptomų malšinimo, bet ir pagrindinės ligos gydymo dalimi.
Žemo spaudimo pavojai
Nors hipotenzija dažnai laikoma mažesne grėsme nei hipertenzija, ji taip pat gali turėti rimtų pasekmių. Ilgalaikis deguonies trūkumas smegenyse gali paveikti atmintį, koncentraciją, o kartais ir širdies darbą. Alpimo epizodai kelia riziką susižaloti. Todėl svarbu laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos.
DUK
Ar visada reikia vaistų nuo žemo spaudimo?
Ne, dažniausiai užtenka gyvenimo būdo pakeitimų ir tik ryškūs simptomai gali būti gydomi medikamentais.
Ar kofeinas padeda pakelti spaudimą?
Kofeinas gali trumpam padidinti spaudimą, tačiau jis nėra ilgalaikis sprendimas.
Kokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją?
Jei spaudimas nuolat mažas ir pasireiškia alpimas, stiprus silpnumas, širdies ritmo sutrikimai.
Ar galima pačiam pradėti vartoti vaistus nuo hipotenzijos?
Ne, nes netinkamas pasirinkimas gali sukelti rimtų komplikacijų.
Kai kasdieniai įpročiai tampa svarbiausia pagalba
Norint išlaikyti stabilų kraujospūdį, dažnai pakanka paprastų įpročių – pakankamai skysčių, subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ir tinkamo poilsio. Tokie sprendimai padeda ne tik jaustis geriau, bet ir sumažina poreikį medikamentams, todėl jie tampa pirmuoju žingsniu į sveikesnę kasdienybę.
