Kokios gali būti priežastys?
Mirgėjimas akyse gali kilti dėl daugelio priežasčių. Vienos jų yra nepavojingos, kitos – reikalaujančios neatidėliotinos pagalbos:
- Regėjimo nuovargis. Ilgas darbas prie kompiuterio, telefono ar skaitymas esant prastam apšvietimui.
- Staigūs kraujospūdžio svyravimai. Kraujotakos pokyčiai gali sukelti laikiną regėjimo neryškumą ar blyksnius.
- Migrena su aura. Prieš galvos skausmą gali pasireikšti regos trikdžiai – mirguliavimas, zigzagai ar ryškios dėmės.
- Hipoglikemija. Sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje dažnai sukelia regos pokyčius.
- Akių tinklainės problemos. Tinklainės atsisluoksniavimas ar plyšimai gali sukelti staigų mirgėjimą.
- Stresas ir nuovargis. Nervinė įtampa veikia kraujotaką ir gali išprovokuoti regėjimo pokyčius.
Ką daryti namuose?
Jeigu mirguliavimas nėra nuolatinis, pirmiausia galima pabandyti sumažinti rizikos veiksnius ir pagerinti regėjimo sąlygas:
- Pailsinkite akis – kas 30–40 minučių darbo prie ekrano padarykite pertrauką.
- Gerkite daugiau vandens – dehidratacija dažnai lemia nuovargį ir regėjimo pakitimus.
- Užtikrinkite gerą miego kokybę – nemiga ir pervargimas stipriai veikia akių sveikatą.
- Pasitikrinkite kraujospūdį – staigūs jo pokyčiai gali būti viena iš priežasčių.
- Vartokite subalansuotą mitybą – ypač B grupės vitaminus ir magnį, kurie būtini nervų sistemai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dažnai mirguliavimas yra laikinas, tam tikrais atvejais būtina neatidėlioti:
- Jei simptomai atsirado staiga ir yra labai ryškūs.
- Jei mirgėjimą lydi stiprus galvos skausmas ar pykinimas.
- Jei regėjimas pasidaro neryškus ar uždengia dalį regėjimo lauko.
- Jei pastebite nuolatines juodas dėmes ar „museles“ akyse.
- Jei kartu atsiranda galūnių silpnumas, kalbos sutrikimai ar svaigulys.
Kaip pasiruošti vizitui pas specialistą?
Prieš kreipiantis į gydytoją, verta užsirašyti:
- Kada prasidėjo simptomai ir kiek laiko jie trunka.
- Kokie veiksniai galėjo juos išprovokuoti (stresas, darbas prie kompiuterio, fizinis krūvis).
- Kokie kiti simptomai pasireiškė tuo pačiu metu (skausmas, silpnumas, pykinimas).
- Kokių vaistų vartojate – kai kurie preparatai gali turėti įtakos regėjimui.
DUK
Ar mirgėjimas akyse visada pavojingas?
Ne, dažnai jis susijęs su nuovargiu ar migrena, bet kartais gali signalizuoti apie rimtas ligas.
Ar vaikai gali skųstis mirguliavimu akyse?
Taip, tačiau vaikų regėjimo pokyčius būtina įvertinti ypač atidžiai, nes jie gali būti pirmas signalas apie akių ligas.
Ar padeda akių lašai?
Paprasti drėkinantys lašai gali sumažinti akių nuovargį, bet jei mirgėjimas dažnas, būtina kreiptis į specialistą.
Paprasti įpročiai, galintys padėti akims
Kasdienė akių priežiūra yra svarbiausias žingsnis, siekiant sumažinti mirguliavimo epizodus. Reguliarus poilsis, kokybiškas miegas, tinkamas apšvietimas darbo vietoje ir subalansuota mityba gali turėti didelę įtaką regėjimo stabilumui ir bendrai savijautai.
