Kada pulsas laikomas per aukštu?
Normalus suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje yra 60–100 dūžių per minutę. Jei jis nuolat viršija 100 dūžių per minutę, tai laikoma tachikardija. Svarbu atsižvelgti į aplinkybes – pulsas po fizinio krūvio ar stipraus streso pakilti yra normalu, tačiau ramybės metu jis turėtų grįžti į įprastą ribą per kelias minutes.
Veiksniai, lemiantys pulso padidėjimą
Pulsą gali paspartinti daugybė priežasčių. Tarp dažniausių:
- Stresas ir nerimas;
- Intensyvus fizinis krūvis;
- Kofeino ar alkoholio vartojimas;
- Rūkymas;
- Karščiavimas ir infekcijos;
- Dehidratacija (skysčių trūkumas);
- Kai kurios širdies ar endokrininės sistemos ligos.
Kaip sumažinti pulsą namuose?
Jei pulsas pakilo, pirmiausia svarbu įvertinti situaciją ir pabandyti paprastus metodus, galinčius greitai padėti:
- Gilus kvėpavimas. Lėtai ir giliai įkvėpkite pro nosį, palaikykite kelias sekundes ir iškvėpkite. Kartokite kelis kartus – tai ramina nervų sistemą ir padeda sulėtinti širdies darbą.
- Šalto vandens stiklinė. Dehidratacija yra dažna padažnėjusio pulso priežastis, todėl vanduo gali greitai padėti.
- Vagaliniai manevrai. Lengvas kosčiojimas, spaudimas pilvo presui ar veido atvėsinimas šaltu vandeniu gali aktyvinti klajoklio nervą, kuris lėtina pulsą.
- Poilsis. Atsigulkite ir atsipalaiduokite – pulsas dažnai kyla dėl streso ar pervargimo.
- Ramybės pratimai. Meditacija, joga ar tiesiog sąmoningas atpalaidavimas padeda palaipsniui stabilizuoti širdies ritmą.
Ilgalaikiai įpročiai, padedantys palaikyti normalų pulsą
Norint, kad pulsas būtų stabilus ir ramybės metu neviršytų normos, svarbu rūpintis gyvenimo būdu. Reguliari fizinė veikla (pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar važinėjimas dviračiu) stiprina širdį. Subalansuota mityba, turtinga daržovėmis, vaisiais, neskaldytais grūdais, padeda palaikyti normalų svorį ir mažina apkrovą širdžiai. Taip pat būtina riboti kofeiną, alkoholį, atsisakyti rūkymo, reguliariai ilsėtis ir užtikrinti pakankamą miegą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę net ramybės būsenoje arba jį lydi simptomai – dusulys, galvos svaigimas, krūtinės skausmas, alpimo jausmas – būtina kreiptis į medikus. Tai gali būti rimtų širdies ar kitų organų ligų požymis.
DUK
Ar pulsą galima sumažinti be vaistų?
Taip, dažnai padeda kvėpavimo pratimai, poilsis, skysčių vartojimas ir streso mažinimas.
Ar greitas pulsas visada pavojingas?
Ne, jei jis kyla dėl fizinio krūvio ar laikino streso, tai normalu. Pavojinga, kai jis nuolat aukštas ramybės metu.
Ar pulsą gali padidinti vaistai?
Taip, kai kurie vaistai (pvz., nuo astmos ar skydliaukės) gali turėti tokį poveikį.
Ar sportininkams pulsas būna kitoks?
Taip, sportininkų ramybės pulsas dažnai būna mažesnis nei 60 dūžių per minutę ir tai laikoma normaliu reiškiniu.
Paprasti žingsniai ramesnei širdžiai
Sumažinti pulsą galima ne tik vienkartinėmis priemonėmis, bet ir pakeitus kasdienius įpročius. Net ir mažos korekcijos – tokios kaip vakarinis pasivaikščiojimas ar ramesnis požiūris į stresą – gali padaryti didelę įtaką jūsų širdies ritmui ir bendrai savijautai.
