Ką reiškia žemas diastolinis spaudimas?
Normalus diastolinis kraujo spaudimas svyruoja tarp 60–80 mmHg. Kai šis rodiklis nukrenta žemiau 60 mmHg, jis laikomas žemu. Tai reiškia, kad širdies atsipalaidavimo fazėje kraujagyslėse lieka mažiau spaudimo, todėl organai ir audiniai gali gauti mažiau deguonies bei maistinių medžiagų. Nors kai kuriems žmonėms tai nesukelia ryškių simptomų, kitais atvejais žemas diastolinis spaudimas gali būti pavojingas.
Galimos žemo diastolinio spaudimo priežastys
Priežasčių, kodėl gali sumažėti diastolinis kraujo spaudimas, yra ne viena:
- Dehidratacija: skysčių trūkumas organizme sumažina kraujo tūrį.
- Širdies ligos: susilpnėjusi širdies raumens funkcija ar vožtuvų problemos.
- Endokrininiai sutrikimai: skydliaukės ar antinksčių veiklos sutrikimai.
- Vaistų poveikis: kai kurie antihipertenziniai, diuretikai ar kiti preparatai gali mažinti spaudimą.
- Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria žemą diastolinį spaudimą dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo.
Kokie simptomai būdingi?
Ne visada žemas diastolinis spaudimas jaučiamas, tačiau dažniausi simptomai yra:
- Galvos svaigimas ar alpimo jausmas.
- Nuovargis, energijos stoka.
- Silpnumas ar bendras organizmo silpnumas.
- Koncentracijos sutrikimai.
- Šaltos galūnės.
Kai kuriais atvejais simptomai gali būti neryškūs, tačiau ilgainiui jie pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Ar žemas diastolinis spaudimas pavojingas?
Nors daugeliu atvejų žemas diastolinis spaudimas nėra tiesiogiai pavojingas, tam tikromis aplinkybėmis jis gali kelti rimtą riziką. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į šiuos atvejus:
- Vyresniems žmonėms, nes sumažėjęs spaudimas gali didinti demencijos ar insulto riziką.
- Žmonėms, turintiems širdies ligų, nes per mažas kraujo tiekimas gali apkrauti širdį.
- Tiems, kurie jaučia ryškius simptomus – galvos svaigimą, alpimą, regėjimo sutrikimus.
Jei žemas diastolinis spaudimas kartojasi dažnai arba pasireiškia su stipriais simptomais, būtina kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į medikus reikėtų kreiptis, jei:
- Spaudimas nuolat būna mažesnis nei 60 mmHg.
- Atsiranda alpimų, stiprių galvos svaigimų ar širdies ritmo sutrikimų.
- Kartu pasireiškia kitų ligų simptomai – dusulys, krūtinės skausmas, nuolatinis nuovargis.
Kaip padidinti žemą diastolinį spaudimą?
Esant žemam spaudimui, gydytojas gali rekomenduoti kelias paprastas priemones:
- Vartoti daugiau skysčių, kad būtų palaikomas kraujo tūris.
- Įtraukti į mitybą daugiau druskos, bet tik gydytojo rekomendacija.
- Vengti staigių kūno padėties pokyčių, kad nesukeltų galvos svaigimo.
- Stiprinti širdį ir kraujagysles – reguliariai sportuoti.
- Stebėti vaistų vartojimą – jei jie mažina spaudimą, gali reikėti koreguoti dozes.
DUK
Ar žemas diastolinis spaudimas visada reiškia ligą?
Ne, kai kuriems žmonėms tai gali būti individuali norma, tačiau visada verta stebėti simptomus.
Koks yra pavojingiausias spaudimo derinys?
Kai sistolinis spaudimas yra aukštas, o diastolinis – labai žemas, nes tai gali reikšti kraujagyslių standėjimą.
Ar galima padidinti spaudimą maistu?
Taip, pakankamas skysčių kiekis, druska bei subalansuota mityba gali padėti palaikyti tinkamą spaudimą.
Kiek kartų per dieną reikia matuoti spaudimą?
Rekomenduojama matuoti ryte ir vakare, ypač jei spaudimas svyruoja ar yra simptomų.
Kasdieniai įpročiai, galintys pagerinti savijautą
Žemas diastolinis spaudimas dažnai susijęs su gyvenimo būdo ypatumais. Pakankamas poilsis, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso mažinimas gali padėti pagerinti savijautą bei sumažinti simptomus. Nors ši būklė ne visada pavojinga, tinkamas dėmesys savo sveikatai gali tapti raktu į geresnę gyvenimo kokybę.
