Ką rodo pulsas?
Pulsas atspindi širdies susitraukimų dažnį ir ritmą. Jis gali būti normalus, pagreitėjęs arba sulėtėjęs. Širdies ritmas yra glaudžiai susijęs su kraujotaka – per didelis ar per mažas pulsas gali rodyti sveikatos sutrikimus. Todėl jo matavimas yra svarbi diagnostikos priemonė tiek šeimos gydytojų, tiek kardiologų praktikoje.
Normalus pulsas pagal amžių
Širdies ritmas skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Kūdikiams ir vaikams jis yra žymiai greitesnis nei suaugusiesiems, o senstant pulsas paprastai sulėtėja.
- Naujagimiai (0–1 mėn.) – 100–180 dūžių per minutę.
- Kūdikiai (1–12 mėn.) – 100–160 dūžių per minutę.
- Vaikai (1–10 m.) – 70–130 dūžių per minutę.
- Paaugliai (11–17 m.) – 60–100 dūžių per minutę.
- Suaugusieji – 60–100 dūžių per minutę.
- Senjorai – 60–90 dūžių per minutę.
Šie skaičiai yra orientaciniai. Kiekvieno žmogaus organizmas individualus, todėl pulsas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo gyvenimo būdo ar fizinio pasirengimo.
Kokie veiksniai daro įtaką pulsui?
Pulsas kinta ne tik dėl amžiaus. Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti arba sumažinti širdies ritmą:
- Fizinis aktyvumas – sportuojant širdis plaka greičiau, o ilgainiui treniruota širdis ramybės būsenoje plaka lėčiau.
- Stresas ir emocijos – pyktis, baimė ar nerimas gali pagreitinti pulsą.
- Kūno temperatūra – karščiavimas dažnai sukelia greitesnį širdies ritmą.
- Vaistai – kai kurie preparatai (pvz., beta blokatoriai) mažina pulsą, kiti – didina.
- Sveikatos būklė – anemija, skydliaukės ligos, širdies nepakankamumas gali keisti ritmą.
- Gyvensena – rūkymas, kofeinas, alkoholis taip pat turi įtakos.
Kaip teisingai matuoti pulsą?
Pulsą galima pamatuoti keliais būdais: dažniausiai ant riešo arba kaklo. Ranka turi būti atsipalaidavusi, matavimas atliekamas ramybės būsenoje. Skaičiuojama, kiek kartų širdis plaka per 60 sekundžių. Galima matuoti ir 30 sekundžių bei padauginti iš dviejų, tačiau tiksliausia – visą minutę.
Kada pulsas gali būti pavojingas?
Per didelis ar per mažas pulsas ne visada reiškia ligą, bet tam tikrais atvejais tai gali būti rimtas signalas. Reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei:
- pulsas nuolat mažesnis nei 50 arba didesnis nei 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje;
- pulsas nereguliarus, šokinėjantis;
- kartu jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas, dusulys;
- pulsas ženkliai pakinta be aiškios priežasties.
DUK
Ar normalu, kad sportininkų pulsas būna žemesnis?
Taip, ištvermingai sportuojantys žmonės gali turėti 50 ar net mažiau dūžių per minutę ramybės būsenoje.
Koks pulsas laikomas per dideliu?
Jei ramybės būsenoje pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę, tai laikoma tachikardija.
Ar pulsą galima reguliuoti pačiam?
Gyvensenos pokyčiai, tokie kaip fizinis aktyvumas, streso mažinimas, kofeino ribojimas, gali padėti palaikyti normalų pulsą.
Ar žemas pulsas visada pavojingas?
Ne, jei nėra kitų simptomų. Tačiau jei jaučiate silpnumą ar alpstate – būtina kreiptis į gydytoją.
Kasdieniai įpročiai širdies sveikatai
Subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, streso valdymas ir reguliarūs sveikatos patikrinimai yra paprasti, bet veiksmingi žingsniai palaikyti normalų pulsą ir sveiką širdį. Stebint savo organizmą kasdien, galima pastebėti pokyčius anksčiau ir išvengti rimtų sveikatos problemų.
