Kada kraujo spaudimas laikomas žemu?
Žemu kraujospūdžiu laikoma, kai rodikliai nukrenta žemiau 90/60 mmHg. Tačiau kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai – vienam toks spaudimas gali būti normalus, o kitam sukelti rimtų simptomų. Todėl labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip žmogus jaučiasi, o ne tik į skaičius matuoklyje.
Žemo kraujo spaudimo simptomai
Hipotenzija gali pasireikšti įvairiais požymiais, priklausomai nuo jos priežasties ir sunkumo. Dažniausi simptomai:
- Galvos svaigimas arba alpimo pojūtis.
- Silpnumas, energijos trūkumas.
- Neaiškus matymas arba regėjimo sutrikimai.
- Pykinimas.
- Sutrikęs koncentracijos gebėjimas.
- Šaltos rankos ir kojos.
- Greitas arba nereguliarus širdies plakimas.
Galimos priežastys
Žemas kraujospūdis gali atsirasti dėl daugybės veiksnių. Tarp dažniausių priežasčių:
- Dehidratacija – skysčių trūkumas mažina kraujo tūrį ir spaudimą.
- Mitybos trūkumai – per mažai vitaminų ar mineralų, ypač B grupės vitaminų bei geležies.
- Širdies ligos – širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai.
- Endokrininės problemos – skydliaukės ligos, antinksčių nepakankamumas.
- Vaistai – diuretikai, antidepresantai ar vaistai nuo hipertenzijos.
- Staigus atsistojimas – ortostatinė hipotenzija, kai spaudimas krenta pakeitus kūno padėtį.
Kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas?
Nors kai kurie žmonės gali nesijausti blogai net turėdami žemą spaudimą, ilgalaikė hipotenzija kelia grėsmę. Ji gali sukelti:
- Nuolatinį organų aprūpinimo deguonimi trūkumą.
- Dažnus alpimus ir kritimus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- Širdies ir smegenų veiklos sutrikimus.
- Padidėjusią insulto ar širdies priepuolio riziką tam tikrais atvejais.
Kaip pagerinti savijautą?
Kai spaudimas per žemas, svarbu imtis priemonių, kurios gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti simptomus:
- Gerti pakankamai vandens, ypač karštomis dienomis.
- Valgyti subalansuotą mitybą, turtingą druskos, jei gydytojas tai leidžia.
- Vengti ilgo stovėjimo ir staigių kūno padėties pokyčių.
- Dėvėti kompresines kojines, kurios gerina kraujotaką.
- Reguliariai užsiimti fizine veikla, stiprinančia širdį ir kraujagysles.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu žemas kraujo spaudimas pasireiškia retai ir simptomai lengvi, pakanka gyvenimo būdo korekcijų. Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jeigu:
- Dažnai alpsite arba stipriai svaigs galva.
- Skausmas krūtinėje ar dusulys lydi spaudimo kritimą.
- Simptomai atsiranda staiga ir yra intensyvūs.
- Pastebite nuolatinį energijos stoką bei bendrą silpnumą.
DUK
Ar žemas kraujo spaudimas visada pavojingas?
Ne, kartais tai natūralus organizmo bruožas, bet kai pasireiškia simptomai – būtina atkreipti dėmesį.
Ar galima pakelti kraujospūdį maistu?
Taip, kai kuriems padeda druskingesnis maistas ar kava, tačiau tai turėtų būti daroma saikingai.
Kuo skiriasi ortostatinė hipotenzija?
Tai kraujo spaudimo kritimas atsistojus, dažnai sukeliantis galvos svaigimą.
Ar vaistai gali sukelti žemą spaudimą?
Taip, ypač vaistai nuo hipertenzijos ar diuretikai gali nuleisti spaudimą per daug.
Kūno siunčiami signalai, kuriuos svarbu pastebėti
Žemas kraujo spaudimas gali atrodyti kaip nekenksminga būklė, tačiau organizmas dažnai siunčia ženklus, kad jam trūksta energijos ar deguonies. Stebėdami savo savijautą, gyvenimo būdo pokyčius bei konsultuodamiesi su gydytojais, galite išmokti atpažinti pavojingus signalus ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ateityje.
