Kalio kiekis kraujyje yra vienas svarbiausių elektrolitų rodiklių, tiesiogiai susijęs su širdies, raumenų ir nervų veikla. Kai kalio kiekis tampa per didelis, tai vadinama hiperkalemija – būkle, kuri gali būti nepastebima, tačiau labai pavojinga. Ką reiškia per daug kalio kraujyje, kokie simptomai rodo šį sutrikimą ir kaip jis gydomas?
Kas yra kalis ir kodėl jis svarbus?
Kalis yra esminis mineralas ir elektrolitas, kurio daugiausia randama ląstelių viduje. Jis padeda palaikyti:
- Normalų širdies ritmą;
- Raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą;
- Nervinių impulsų perdavimą;
- Skysčių ir rūgščių-šarmų pusiausvyrą organizme.
Kraujyje kalio koncentracija turi būti labai stabili. Įprastai kalio norma svyruoja tarp 3,5–5,0 mmol/l. Kai kalio kiekis viršija 5,0 mmol/l, kalbama apie hiperkalemiją. Didesnės nei 6,0 mmol/l reikšmės jau laikomos pavojingomis gyvybei.
Galimos hiperkalemijos priežastys
Padidėjęs kalio kiekis kraujyje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausios jų:
- Inkstų funkcijos sutrikimai – kai inkstai nepašalina perteklinio kalio;
- Vaistų vartojimas – ypač kai kurie diuretikai, AKF inhibitoriai, spironolaktonas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
- Audinių ir ląstelių irimas – esant traumoms, nudegimams, hemolizei ar sunkioms infekcijoms;
- Metabolinė ar respiracinė acidozė – kai kraujyje sumažėja pH;
- Per didelis kalio kiekis maiste ar papildų vartojimas – ypač sergantiems inkstų ligomis.
Yra ir klaidingos hiperkalemijos atvejų, kai dėl netinkamai paimto kraujo mėginio (pvz., jei pažeidžiamos raudonosios kraujo ląstelės) laboratoriniai rodikliai rodo aukštesnį kalio lygį nei iš tikrųjų.
Hiperkalemijos simptomai
Lengva hiperkalemija dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau didėjant kalio kiekiui, pasireiškia šie požymiai:
- Silpnumas ir nuovargis;
- Raumenų silpnumas ar paralyžius;
- Pykinimas, vėmimas, pilvo spazmai;
- Tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis galūnėse;
- Nereguliarus širdies plakimas, širdies ritmo sutrikimai;
- Gali ištikti staigi širdies sustojimo būklė, jei hiperkalemija nevaldomai progresuoja.
Širdies ritmo pakitimai – pavojingiausia hiperkalemijos pasekmė. Todėl labai svarbu laiku pastebėti simptomus ir kreiptis į gydytoją.
Kaip diagnozuojama hiperkalemija?
Vienintelis tikslus būdas nustatyti kalio perteklių kraujyje – tai laboratorinis kraujo tyrimas. Jei įtariama hiperkalemija, gydytojas gali papildomai skirti:
- Elektrokardiogramą (EKG) – ieškoma širdies ritmo pokyčių, būdingų kalio pertekliui;
- Inkstų funkcijos tyrimus – kreatinino, karbamido koncentraciją;
- Kraujo dujų analizę, jei įtariama acidozė.
EKG pokyčiai, tokie kaip platūs QRS kompleksai, išnykę P danteliai ar padidėję T danteliai, gali būti pirmieji ženklai, rodantys rimtą pavojų gyvybei.
Gydymo galimybės ir kalio mažinimo būdai
Gydymas priklauso nuo hiperkalemijos sunkumo. Pagrindiniai gydymo metodai:
- Kalio išskyrimą skatinantys vaistai – pvz., diuretikai (jei veikia inkstai);
- Kalio sujungiančios dervos (pvz., polistirensulfonatas) – padeda pašalinti kalį per virškinamąjį traktą;
- Gliukozės ir insulino derinys – padeda perkelti kalį į ląsteles;
- Kalcio gliukonatas – laikinai apsaugo širdį nuo kalio poveikio, ypač jei jau matomi EKG pokyčiai;
- Dializė – taikoma esant labai aukštam kalio kiekiui ar sunkiam inkstų nepakankamumui.
Gydymas visada parenkamas individualiai, atsižvelgiant į laboratorinius rodiklius ir bendrą paciento būklę. Savarankiškai vartoti kalio kiekį veikiančius vaistus ar papildus – labai pavojinga.
Maisto vaidmuo kalio kontrolei
Nors sveikiems žmonėms kalio perteklius iš maisto pasitaiko retai, sergantiems inkstų ligomis būtina atkreipti dėmesį į mitybą. Maisto produktai, turintys daug kalio:
- Bananas, avokadas, bulvės, pomidorai;
- Špinatai, pupelės, džiovinti vaisiai (abrikosai, razinos);
- Sultiniai, pieno produktai, riešutai.
Tokiu atveju gali būti rekomenduojama apriboti šių produktų vartojimą. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens (nebent yra inkstų funkcijos apribojimų).
DUK – dažnai užduodami klausimai
Kokie simptomai rodo per daug kalio kraujyje?
Silpnumas, raumenų traukuliai, širdies ritmo sutrikimai, pykinimas ar nuovargis – visi šie simptomai gali būti hiperkalemijos požymiai.
Ar padidėjęs kalio kiekis visada pavojingas?
Nedidelis padidėjimas gali būti laikinas, tačiau viršijus 6,0 mmol/l ribą būtina nedelsiant imtis priemonių – tai gali sukelti širdies sustojimą.
Ar galima sumažinti kalio kiekį be vaistų?
Kai kuriais atvejais – taip, ribojant kalio turinčius maisto produktus ir geriant daug skysčių. Tačiau tai neveiksminga esant sunkioms hiperkalemijos formoms.
Ar galima profilaktiškai tirti kalio kiekį?
Taip, ypač jei vartojate vaistus, veikiančius elektrolitų pusiausvyrą, ar turite inkstų, širdies ligų. Reguliarūs tyrimai padeda užkirsti kelią komplikacijoms.
Ar galima padidėjusį kalį sumažinti namuose?
Ne, esant rimtai hiperkalemijai būtina gydytojo priežiūra. Savarankiškas gydymas gali būti pavojingas gyvybei.
Ko reikėtų vengti, jei diagnozuota hiperkalemija?
Jeigu kraujyje nustatytas padidėjęs kalio kiekis, svarbu žinoti, ko vengti kasdienybėje. Pirmiausia – pasikonsultuoti su gydytoju dėl vartojamų vaistų. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, AKF inhibitoriai ar kalį tausojantys diuretikai, gali pabloginti situaciją. Taip pat verta peržiūrėti mitybą ir riboti aukšto kalio kiekio turinčius maisto produktus. Net ir tokie sveiki produktai kaip bananai ar avokadai gali būti žalingi esant tam tikroms sveikatos būklėms. Svarbiausia – sekti savo sveikatos rodiklius ir reaguoti į bet kokius pokyčius laiku.
