Fascitas – kaip gydyti padų skausmą ir išvengti komplikacijų?

Padų fascitas – tai viena dažniausių lėtinio pėdų skausmo priežasčių, ypač tarp aktyvių žmonių, sportininkų ar asmenų, ilgą laiką praleidžiančių stovint. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip paprastas pertempimas, ilgainiui negydomas fascitas gali virsti rimtu sutrikimu, trukdančiu kasdieninei veiklai. Straipsnyje aptarsime, kas tai yra, kaip gydyti padų fascitą, kokie yra veiksmingiausi gydymo metodai ir kaip užkirsti kelią skausmo pasikartojimui.

Hands massaging swollen foot while sitting on sofa during the day at home. Photo of Young Caucasian woman suffering from pain in leg. Woman massaging her legs after all day at work in office

Kas yra padų fascitas?

Padų fascitas – tai uždegiminis procesas, paveikiantis padų fasciją – tvirtą jungiamojo audinio juostą, einančią nuo kulno iki kojų pirštų. Ši juosta palaiko pėdos skliautą ir sugeria smūgius vaikštant. Kai fascijai tenka per didelė apkrova arba ji dirginama pernelyg dažnai, vystosi uždegimas ir mikroįtrūkimai – taip atsiranda padų fascitas.

Dažniausiai pasireiškia vienpusis skausmas, jaučiamas rytais atsikėlus ar po ilgesnio poilsio, kai vėl pradedama eiti. Laikui bėgant, skausmas gali plisti, stiprėti ir pasireikšti net ir ramybės metu.

Kas dažniausiai serga padų fascitu?

Padų fascitas nėra išskirtinai sportininkų problema. Jis gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie patiria šiuos rizikos veiksnius:

  • Ilgalaikis stovėjimas ar vaikščiojimas kietais paviršiais;
  • Antsvoris ar nutukimas, didinantis spaudimą pėdai;
  • Netinkama avalynė – ypač be atramos ar amortizacijos;
  • Pėdos anatominiai ypatumai – plokščiapėdystė arba labai aukštas skliautas;
  • Staigus fizinio aktyvumo padidėjimas;
  • Amžius – dažniausiai pasireiškia 40–60 metų asmenims.

Kaip atpažinti padų fascitą?

Fascitui būdingi simptomai dažnai painiojami su kitomis pėdos ligomis, todėl svarbu žinoti būdingus požymius:

  • Aštrus, deginantis arba duriantis skausmas pado srityje, arčiau kulno;
  • Skausmas intensyviausias iškart atsikėlus ryte arba po poilsio;
  • Vaikščiojant skausmas gali kiek sumažėti, bet vėl sustiprėja po fizinio krūvio;
  • Jautrumas spaudžiant kulną ar pado centrą.

Diagnozei patvirtinti dažnai pakanka klinikinio ištyrimo, tačiau esant neaiškiems atvejams, gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija.

Young athlete girl in sportswear holding sore foot, injured after sport practice, close up, focus on leg and arms

Efektyvūs padų fascito gydymo būdai

Gydymas priklauso nuo skausmo intensyvumo, trukmės ir bendros paciento būklės. Daugeliu atvejų padeda konservatyvus gydymas – chirurginės priemonės taikomos tik kraštutiniais atvejais.

Poilsis ir fizinio krūvio ribojimas

Laikinas fizinio aktyvumo apribojimas padeda sumažinti uždegimą. Reikėtų vengti bėgimo, ilgų pasivaikščiojimų ar stovėjimo.

Tempimo pratimai ir mankšta

Specialūs pratimai, skirti padų fascijai ir blauzdos raumenims, padeda mažinti įtampą ir atkurti elastingumą. Dažnai rekomenduojama tempimo programa, kurią reikia atlikti kelis kartus per dieną.

Ledo kompresai

Ledas, uždedamas ant skausmingos vietos 15–20 minučių, keletą kartų per dieną, mažina uždegimą ir skausmą.

Ortopedinės priemonės

Specialūs vidpadžiai ar kulno paminkštinimai padeda sumažinti spaudimą ir geriau paskirstyti svorį. Rekomenduojama rinktis avalynę su gera amortizacija ir lankstumu.

Vaistai

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) padeda sumažinti skausmą ir uždegimą. Jie turėtų būti vartojami trumpą laiką ir tik pasitarus su gydytoju.

Fizioterapija

Ultragarsas, elektroterapija, smūginės bangos terapija ar masažas – tai papildomos priemonės, padedančios pagreitinti gijimo procesą.

Injekcijos

Jei skausmas užsitęsia ir nereaguoja į kitus metodus, gali būti skiriamos kortikosteroidų injekcijos. Tačiau jas naudoti reikia atsargiai – per dažnas jų vartojimas gali silpninti audinius.

DUK – dažnai užduodami klausimai

Ar padų fascitas praeina savaime?

Lengvesniais atvejais – taip, tačiau be tinkamo gydymo jis gali užsitęsti arba kartotis. Daugeliui pacientų simptomai sumažėja per 6–12 savaičių laikantis gydymo plano.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites, stiprėja arba trukdo judėti, būtina konsultuotis su gydytoju ortopedu ar kineziterapeutu.

Ar galima sportuoti sergant padų fascitu?

Rekomenduojama vengti veiklų, kurios didina apkrovą pėdoms (bėgimas, šuoliai). Vietoje to tinka plaukimas ar dviračio minimas.

Ar padų fascitas gali sukelti komplikacijas?

Negydant, gali išsivystyti lėtinis skausmas, fascijos plyšimas, netgi kulno pentinas – kaulinė išauga, sukelianti dar didesnį diskomfortą.

Ar verta dėvėti naktines įtvaras?

Taip, naktiniai įtvarai išlaiko pėdą tempimo padėtyje, todėl padeda sumažinti rytinį skausmą.

Kaip rūpintis pėdomis kasdien, kad skausmas negrįžtų?

Pasveikus po padų fascito svarbu neužmiršti pėdomis rūpintis kasdien. Tinkama avalynė su amortizacija ir atrama turėtų tapti nuolatiniu pasirinkimu, net ir namuose. Reguliarus pėdų tempimas, masažas su kamuoliuku ar ledo buteliuku bei sąmoningas fizinio aktyvumo planavimas leidžia išvengti ligos pasikartojimo. Taip pat pravartu stebėti kūno svorį – net ir keli papildomi kilogramai gali padidinti spaudimą pėdoms. Skirdami dėmesio kojų sveikatai kasdienybėje, galime mėgautis kiekvienu žingsniu be skausmo ir diskomforto.