Pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis, išreiškiamas dūžiais per minutę. Jis yra vienas svarbiausių gyvybinių požymių, leidžiančių įvertinti širdies ir kraujotakos sistemos būklę. Normalus pulsas rodo efektyvų širdies darbą, o per aukštas ar per žemas dažnis gali signalizuoti apie organizmo sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime, koks pulsas laikomas normaliu, kokios galimos padidėjusio pulso priežastys ir ką daryti, jei jis viršija ribas.
Koks pulsas laikomas normaliu?
Suaugusiam žmogui ramybės būsenoje normalus pulsas yra tarp 60 ir 100 dūžių per minutę (dpm). Pulsas gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo individualių savybių, fizinio pasirengimo, paros meto ar emocinės būklės.
Apytiksliai pulso normos pagal amžių:
- Kūdikiai: 100–160 dpm
- Vaikai: 70–120 dpm
- Suaugusieji: 60–100 dpm
- Sportininkai: 40–60 dpm (dėl geresnio širdies pajėgumo)
Mažesnis nei 60 dpm pulsas vadinamas bradikardija, o didesnis nei 100 dpm – tachikardija.
Kada pulsas laikomas per aukštu?
Per aukštas pulsas dažniausiai nustatomas tada, kai širdies ritmas ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę. Jei tai nutinka tik laikinai, pavyzdžiui, po fizinio krūvio ar streso, tai nėra pavojinga. Tačiau jei pulsas nuolat išlieka aukštas be aiškios priežasties, tai gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.
Galimos padidėjusio pulso priežastys:
- Stresas, nerimas ar emocinė įtampa
- Kofeino ar alkoholio vartojimas
- Karščiavimas ar infekcija
- Skysčių trūkumas (dehidratacija)
- Skydliaukės sutrikimai (hipertireozė)
- Širdies ir kraujagyslių ligos
- Antinksčių veiklos sutrikimai
- Tam tikri vaistai ar stimuliatoriai
Kaip teisingai išmatuoti pulsą?
Pulsą galima išmatuoti rankiniu būdu arba naudojant išmaniuosius prietaisus. Dažniausiai matuojama ant riešo arba kaklo (miego arterijoje). Skaičiuokite širdies dūžius 60 sekundžių arba 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų. Svarbu, kad matavimas būtų atliekamas ramioje aplinkoje, bent 5 minutes po poilsio.
Ką daryti, jei pulsas per aukštas?
Jei kartais pastebite padidėjusį pulsą po streso ar fizinio krūvio, dažniausiai tai yra normalu. Tačiau jei pulsas nuolat viršija 100 dpm ramybės būsenoje ir jus kamuoja širdies permušimai, silpnumas, dusulys ar nerimas – svarbu kreiptis į gydytoją.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:
- Jaučiate stiprų širdies plakimą be aiškios priežasties
- Juntate krūtinės skausmą, galvos svaigimą ar alpimą
- Turite širdies ligų istoriją ar esate sirgę miokardo infarktu
Patarimai, kaip sumažinti pulsą:
- Giliai kvėpuokite ir atsipalaiduokite
- Išgerkite stiklinę vandens
- Venkite kofeino, nikotino ir alkoholio
- Reguliariai mankštinkitės, kad pagerintumėte širdies veiklą
- Laikykitės subalansuotos mitybos ir pakankamai ilsėkitės
Gydymas priklauso nuo priežasties – kai kuriais atvejais pakanka gyvenimo būdo pakeitimų, kitais – reikalingi medikamentai ar širdies ritmo reguliavimas.
DUK – dažnai užduodami klausimai
Ar gali aukštas pulsas būti pavojingas?
Taip, ypač jei jis išlieka ilgą laiką ir nėra susijęs su fizine veikla. Nuolatinė tachikardija gali išvarginti širdį ir sukelti komplikacijų.
Koks pulsas yra kritiškai aukštas?
Jei pulsas viršija 120–130 dpm ramybės būsenoje, tai gali būti pavojinga, ypač jei jį lydi kiti simptomai.
Ar pulsą galima sumažinti be vaistų?
Dažnai taip. Gilus kvėpavimas, streso valdymas, fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis gali padėti normalizuoti pulsą.
Kokie vaistai vartojami pulso reguliavimui?
Gydytojas gali paskirti beta adrenoblokatorius, kalcio kanalų blokatorius ar kitus vaistus, priklausomai nuo diagnozės.
Ar sportininkų pulsas visada yra žemesnis?
Taip, dėl ištreniruotos širdies jų pulsas ramybės būsenoje dažnai būna 40–60 dpm – tai laikoma normaliu ir saugiu reiškiniu.
Įpročiai, padedantys išlaikyti stabilų pulsą kasdien
Norint palaikyti sveiką širdies ritmą ir išvengti per aukšto pulso epizodų, svarbu ugdyti kasdienius įpročius. Venkite lėtinio streso, reguliariai judėkite, pakankamai miegokite ir ribokite stimuliuojančių medžiagų vartojimą. Naudinga išmokti atsipalaidavimo technikų – gilaus kvėpavimo, meditacijos ar jogos. Taip pat verta periodiškai stebėti savo pulsą ir kraujospūdį – tai padeda anksti pastebėti galimus širdies veiklos sutrikimus.
