Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių žmogaus sveikatos rodiklių, kuris padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Jis susideda iš dviejų reikšmių – viršutinio (sistolinio) ir apatinio (diastolinio) spaudimo. Nors dažniau kalbama apie padidėjusį kraujo spaudimą, žemas apatinis kraujospūdis taip pat gali būti svarbus simptomas, kurio nereikėtų ignoruoti. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia žemas apatinis spaudimas, kokios gali būti jo priežastys, kada tai pavojinga ir ką galima padaryti norint pagerinti savijautą.
Kas yra diastolinis kraujo spaudimas?
Diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas – tai kraujo spaudimas arterijose, kai širdies raumuo tarp dūžių atsipalaiduoja. Jis parodo, su kokiu slėgiu kraujas teka per kraujagysles ramybės metu. Įprastai diastolinis spaudimas svyruoja nuo 60 iki 80 mmHg. Kai šis rodiklis nukrenta žemiau 60 mmHg, jis laikomas per žemu.
Nors kai kuriems žmonėms šiek tiek žemesnis diastolinis spaudimas yra normalus ir nekelia jokių problemų, kitiems tai gali būti ženklas, jog organizmas patiria tam tikrų funkcinių sutrikimų arba organizmo būklė reikalauja dėmesio.
Galimos žemo apatinio spaudimo priežastys
Žemo diastolinio kraujo spaudimo priežasčių gali būti labai įvairių – nuo visiškai nepavojingų iki reikalaujančių gydytojo įsikišimo. Štai dažniausios:
- Dehidratacija – sumažėjus skysčių kiekiui organizme, mažėja ir kraujo tūris, dėl ko krenta spaudimas.
- Širdies veiklos sutrikimai – silpnas širdies raumens darbas gali lemti, kad kraujas nepakankamai efektyviai pumpuojamas.
- Hormoniniai pokyčiai – antinksčių ar skydliaukės funkcijos sutrikimai gali veikti kraujagyslių tonusą.
- Vaistų vartojimas – ypač diuretikai, kraujospūdį mažinantys vaistai ar antidepresantai.
- Lėtinis stresas ar nuovargis – nervinė sistema gali paveikti kraujagyslių išsiplėtimą ir spaudimą.
- Infekcijos, karščiavimas – organizmo reakcijos metu gali mažėti kraujospūdis.
- Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms kraujagyslių elastingumas mažėja, dėl ko gali mažėti diastolinis spaudimas.
Kokie simptomai rodo žemą diastolinį spaudimą?
Žemo apatinio spaudimo simptomai gali būti įvairūs. Jie dažniausiai pasireiškia, kai organizmo audiniai ir smegenys nepakankamai aprūpinami deguonimi. Dažniausi simptomai:
- Galvos svaigimas
- Silpnumas ir mieguistumas
- Šaltos rankos ir kojos
- Užtemimas akyse, ypač atsistojus
- Greitas širdies plakimas
- Pykinimas
- Alpimas ar apalpimo pojūtis
Simptomų stiprumas priklauso nuo individualių savybių, fizinio pasirengimo ir organizmo jautrumo kraujospūdžio pokyčiams.
Kada žemas apatinis spaudimas pavojingas?
Jei diastolinis spaudimas nuolat žemas ir lydi nemalonūs simptomai – tai ženklas, kad reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Ilgainiui per mažas spaudimas gali lemti nepakankamą smegenų, širdies ar inkstų aprūpinimą krauju. Ypač svarbu stebėti būklę, jei kartu jaučiami šie požymiai:
- Dažnas svaigimas ar alpimas
- Širdies ritmo sutrikimai
- Dusulys
- Krūtinės skausmas
- Didelis nuovargis be aiškios priežasties
Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus: kraujo analizę, elektrokardiogramą, hormonų tyrimus ar echokardiogramą, kad nustatytų priežastį.
Kaip sau padėti, jei apatinis spaudimas žemas?
Jeigu žemas spaudimas yra laikinas arba nestiprus, galima pabandyti padėti sau namų sąlygomis. Pagrindiniai patarimai:
- Gerkite pakankamai vandens – dehidratacija yra viena dažniausių priežasčių.
- Valgykite subalansuotai – įtraukite daugiau baltymų, druskos ir geležies turinčių produktų.
- Venkite greito atsistojimo iš gulimos ar sėdimos padėties.
- Judėkite – fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir stiprina širdį.
- Ribokite alkoholio vartojimą, nes jis gali mažinti spaudimą.
- Dėvėkite kompresines kojines – jos padeda palaikyti kraujotaką kojose.
Jei simptomai nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją – galbūt žemo spaudimo priežastys rimtesnės ir reikalauja gydymo.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Koks spaudimas laikomas per žemu?
Jeigu diastolinis spaudimas yra mažesnis nei 60 mmHg, jis laikomas per žemu. Vis dėlto svarbu įvertinti ir simptomus – jei jaučiatės gerai, tai nebūtinai yra problema.
Ar žemas apatinis spaudimas gali būti pavojingas?
Taip, ypač jei jis lydi simptomus, tokius kaip svaigimas, silpnumas ar alpimas. Tokiais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar galima padidinti spaudimą be vaistų?
Dažniausiai – taip. Pakanka daugiau skysčių, tinkamos mitybos, pakankamo poilsio ir reguliaraus fizinio aktyvumo.
Kodėl senjorams dažniau pasireiškia žemas apatinis spaudimas?
Senstant kraujagyslių sienelės praranda elastingumą, o širdies raumuo silpnėja, todėl kraujotaka gali būti mažiau efektyvi, ypač ramybės metu.
Ar verta matuoti spaudimą namuose?
Taip. Reguliarus spaudimo matavimas padeda pastebėti pokyčius ir išvengti komplikacijų. Svarbu naudoti patikimą, kalibruotą spaudimo matuoklį.
Ką svarbu stebėti kasdienėje rutinoje
Norint palaikyti tinkamą kraujo spaudimą, reikėtų atkreipti dėmesį į mitybą, miego kokybę ir emocinę būseną. Ilgalaikis stresas, nepakankamas poilsis ar netinkama mityba gali išbalansuoti organizmo reguliacinius mechanizmus. Neretai net nedideli gyvenimo būdo pakeitimai – tokie kaip reguliarūs pasivaikščiojimai, pakankamas vandens vartojimas ir kokybiškas miegas – gali pagerinti savijautą ir normalizuoti kraujo spaudimą be medikamentų.
