Skrandžio erozijos – tai paviršiniai gleivinės pažeidimai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių: nuo streso, netinkamos mitybos iki vaistų vartojimo ar Helicobacter pylori infekcijos. Nors šie pažeidimai gali būti nepastebimi ilgą laiką, ankstyvas jų atpažinimas leidžia užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms, tokioms kaip opos ar kraujavimas iš virškinamojo trakto. Todėl svarbu žinoti, kokie simptomai būdingi ankstyvai skrandžio erozijos stadijai ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kas yra skrandžio erozija?
Skrandžio erozija – tai paviršinis skrandžio gleivinės sluoksnio pažeidimas, kuris, skirtingai nei opa, neįsiskverbia į gilesnius audinius. Erozijos gali būti vienetinės arba daugybinės, jų dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Dažniausiai jos atsiranda dėl ilgalaikio skrandžio rūgšties poveikio ar kitų dirginančių veiksnių.
Dažniausios skrandžio erozijų priežastys
- Ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas, pvz., ibuprofeno ar aspirino.
- Helicobacter pylori bakterijos infekcija.
- Padidėjęs stresas ir nervinė įtampa.
- Neracionali mityba – aštrus, riebus ar labai rūgštus maistas.
- Alkoholio vartojimas ir rūkymas.
- Refliuksas arba dažnas vėmimas.
Šie veiksniai trikdo skrandžio gleivinės apsauginius mechanizmus, sudarydami palankias sąlygas erozijų susidarymui.
Kaip atpažinti skrandžio erozijas ankstyvoje stadijoje?
Ankstyvos skrandžio erozijos dažnai būna besimptomės arba simptomai pasireiškia labai švelniai. Vis dėlto kai kurie požymiai gali būti pirmieji signalai apie prasidėjusius pokyčius skrandžio gleivinėje:
- Deginimo pojūtis skrandžio srityje – dažnai painiojamas su rėmeniu.
- Nepastovus, maudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, dažniausiai pasireiškiantis tuščiu skrandžiu arba po valgymo.
- Pykinimas, ypač rytais arba po riebaus, sunkaus maisto.
- Prastas apetitas arba pasitenkinimo nebuvimas valgant.
- Pūtimas, diskomfortas pilve.
- Silpnumas, nuovargis – tai gali būti susiję su mikrokrvavimais, kurie ilgainiui sukelia mažakraujystę.
Šie simptomai gali būti ne tik skrandžio erozijų, bet ir kitų virškinimo trakto sutrikimų požymis, todėl svarbu nelaukti, kol jie sustiprės, ir laiku pasitikrinti.
Kaip diagnozuojamos skrandžio erozijos?
Tiksliai nustatyti skrandžio erozijų buvimą gali tik gydytojas, atlikęs specialius tyrimus. Dažniausiai skiriamas tyrimas – gastroskopija, kurios metu į skrandį įvedama plona vamzdelio forma kamera. Procedūros metu galima tiesiogiai apžiūrėti gleivinę, aptikti erozijas, įvertinti jų kiekį ir dydį, taip pat paimti mėginį biopsijai.
Kaip gydomos skrandžio erozijos?
Gydymo tikslas – sumažinti rūgšties sekreciją, apsaugoti gleivinę ir pašalinti pažeidimą sukėlusią priežastį:
- Skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai – protonų siurblio inhibitoriai (omeprazolas, pantoprazolas).
- Jei nustatoma Helicobacter pylori infekcija – taikoma eradikacinė antibiotikų terapija.
- Rekomenduojama keisti mitybos įpročius – vengti aštraus, riebaus, karšto maisto.
- Riboti alkoholio vartojimą ir rūkymą.
- Sumažinti stresą, jei įmanoma – per meditaciją, fizinį aktyvumą ar psichologinę pagalbą.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar skrandžio erozijos visada sukelia skausmą?
Ne. Daugeliu atvejų ankstyvosios erozijos gali būti besimptomės, todėl jos dažnai nustatomos atsitiktinai atliekant gastroskopiją dėl kitų priežasčių.
Ar skrandžio erozijos gali sugyti savaime?
Jei pašalinamos jas sukėlusios priežastys (pvz., nutraukiami dirginantys vaistai ar pagerinama mityba), mažos erozijos gali sugyti, tačiau be gydymo dažnai kartojasi ar progresuoja.
Ar skrandžio erozijos gali virsti opomis?
Taip. Negydomos erozijos gali gilėti ir virsti skrandžio opomis, kurios jau pažeidžia gilesnius gleivinės sluoksnius ir dažniau sukelia komplikacijas.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate nuolatinį skrandžio skausmą, vėmimą krauju ar pastebite tamsų, deguto spalvos išmatų atspalvį – tai gali būti kraujavimo požymiai. Tokiu atveju būtina skubi medicininė pagalba.
Kaip dažnai reikia kartoti gastroskopiją?
Jei nustatomos erozijos, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinę gastroskopiją po kelių mėnesių įvertinti gydymo efektyvumą ar pašalinti piktybinių pokyčių tikimybę.
Kas padeda jaustis geriau kasdienybėje?
Skrandžio gleivinė yra jautri ir greitai reaguoja į mūsų kasdienius įpročius. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai – reguliarus valgymas, tinkamos porcijos, kramtymo lėtumas, tinkamas poilsis ir streso mažinimas – gali padėti sumažinti diskomfortą ir užkirsti kelią tolimesniems pažeidimams. Taip pat naudinga laikytis mitybos dienoraščio ir stebėti, kurie maisto produktai ar situacijos sukelia simptomus, kad jų būtų galima išvengti. Šis sąmoningumas – svarbus žingsnis sveikesnio virškinimo link.
