Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, atspindintis širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Jį sudaro du skaičiai – viršutinis (sistolinis) ir apatinis (diastolinis) spaudimas. Nors dažniausiai dėmesys skiriamas aukštam kraujospūdžiui, žemas apatinis spaudimas taip pat gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri sutrikimai. Kada tai pavojinga ir kaip elgtis, jei diastolinis spaudimas yra per žemas?
Ką reiškia apatinis spaudimas?
Apatinis, arba diastolinis, kraujo spaudimas rodo slėgį arterijose, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Tai vertė, kuri atspindi kraujagyslių elastingumą ir jų pasipriešinimą kraujo tėkmei. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis laikomas apie 120/80 mmHg, kur 80 – būtent diastolinis spaudimas.
Jei apatinis spaudimas yra mažesnis nei 60 mmHg, tai laikoma žemu rodikliu (diastoline hipotenzija). Nors kai kuriems žmonėms tai gali būti įprasta ir nesukelti simptomų, kiti gali jausti silpnumą, galvos svaigimą ar net apalpimą.
Kokios priežastys lemia žemą apatinį spaudimą?
Žemo diastolinio spaudimo priežasčių yra daug, ir jos gali būti tiek laikinos, tiek susijusios su rimtesnėmis sveikatos problemomis. Dažniausios priežastys:
- Dehidratacija – trūkstant skysčių sumažėja kraujo tūris, todėl spaudimas krenta.
- Širdies veiklos sutrikimai – silpnesnis širdies raumens susitraukimas gali lemti, kad kraujas nepakankamai cirkuliuoja.
- Vaistų poveikis – antihipertenziniai ar diuretikai gali per stipriai sumažinti spaudimą.
- Hormonų disbalansas – antinksčių ar skydliaukės veiklos sutrikimai.
- Infekcijos ar sepsis – sisteminės infekcijos gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą.
- Nervų sistemos pokyčiai – autonominės nervų sistemos disbalansas.
- Amžius ir silpnas kraujagyslių tonusas – senstant kraujagyslės tampa mažiau elastingos.
Kokie simptomai rodo, kad apatinis spaudimas per žemas?
Kai diastolinis spaudimas nukrenta žemiau normos, smegenys ir kiti organai gali nepakankamai aprūpinami krauju. Dažniausi simptomai:
- Galvos svaigimas ar silpnumas
- Nuovargis, mieguistumas
- Užtemimas akyse, ypač stojantis
- Šaltos rankos ir kojos
- Greitas širdies plakimas (kompensacinė tachikardija)
- Pykinimas ar net apalpimas
Simptomai gali sustiprėti karštu oru, po valgio ar po ilgo stovėjimo. Jei jie pasikartoja dažnai – tai ženklas, kad būtina pasitikrinti sveikatą.
Ar žemas apatinis spaudimas pavojingas?
Vien tik žemas apatinis spaudimas nebūtinai kelia pavojų, tačiau jo priežastis gali būti rimta. Ypač pavojinga, jei diastolinis spaudimas nuolat žemas, o viršutinis išlieka normalus – tai gali rodyti kraujagyslių elastingumo praradimą, būdingą vyresniame amžiuje ar sergant ateroskleroze.
Ilgalaikis per žemas apatinis spaudimas gali lemti prastesnį organų aprūpinimą deguonimi, širdies išemiją ar net smegenų funkcijos sutrikimus. Todėl svarbu ne tik stebėti spaudimo rodiklius, bet ir ieškoti priežasties.
Ką daryti, jei apatinis spaudimas per žemas?
Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad matavimas atliktas teisingai – ramybės būsenoje, kelis kartus iš eilės. Jei rodikliai iš tiesų maži ir jaučiate simptomus, štai keli būdai, kurie gali padėti:
- Išgerkite stiklinę vandens – ypač jei karšta ar po fizinio krūvio.
- Sukilkite lėtai – staigus atsistojimas gali sukelti svaigulį.
- Suvalgykite ką nors sūraus – druska trumpam padidina kraujospūdį.
- Venkite ilgai stovėti vienoje vietoje.
- Reguliariai judėkite, kad pagerintumėte kraujotaką.
- Jei vartojate vaistus – pasitarkite su gydytoju, gal reikėtų koreguoti dozę.
Jei žemas apatinis spaudimas yra lėtinis ir lydi nuovargis ar kiti simptomai, reikalingi tyrimai: kraujo, elektrokardiograma, hormonų analizė, echokardiograma.
DUK – dažnai užduodami klausimai
Koks diastolinis spaudimas laikomas per žemu?
Paprastai, jei apatinis spaudimas mažesnis nei 60 mmHg, jis laikomas žemu. Tačiau svarbu atsižvelgti į savijautą – kai kuriems žmonėms tai įprastas rodiklis.
Ar žemas apatinis spaudimas visada reiškia ligą?
Nebūtinai. Kai kurie žmonės, ypač fiziškai aktyvūs ar jauni, gali turėti žemą spaudimą be jokių sveikatos sutrikimų.
Ar žemas apatinis spaudimas gali sukelti galvos skausmą?
Taip, ypač kai sumažėja smegenų aprūpinimas deguonimi. Tokie galvos skausmai paprastai lydimi silpnumo ar svaigimo.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei spaudimas nuolat žemas ir lydi alpimo, dusulio, širdies plakimo ar regėjimo sutrikimai, būtina gydytojo apžiūra.
Ar galima padidinti spaudimą be vaistų?
Dažnai taip – geriant daugiau skysčių, vartojant šiek tiek daugiau druskos, pakankamai miegant ir vengiant streso. Tik svarbu tai daryti saikingai.
Gyvensenos įpročiai, padedantys stabilizuoti kraujospūdį
Norint palaikyti tinkamą kraujospūdį, svarbu laikytis subalansuotos mitybos, vengti staigių kūno padėties pokyčių ir reguliariai ilsėtis. Mankšta stiprina širdį ir gerina kraujagyslių tonusą, o pakankamas skysčių vartojimas apsaugo nuo dehidratacijos. Reikėtų vengti per didelio alkoholio kiekio ir ilgalaikio miego trūkumo – abu šie veiksniai mažina kraujospūdį. Žemas apatinis spaudimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau jis visada turėtų būti vertinamas kartu su bendru sveikatos kontekstu.
