Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias blauzdos skausmo priežastis, paaiškinsime, kokie simptomai turėtų kelti nerimą, ir pateiksime praktinius patarimus, kaip pasirūpinti blauzdomis kasdien. Straipsnio pabaigoje rasite ir dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) skiltį, kuri padės greitai rasti atsakymus į konkrečias situacijas.
Kaip pasireiškia blauzdos skausmas?
Blauzdos sritis sudaryta iš raumenų, sausgyslių, kraujagyslių, nervų ir kaulų struktūrų, todėl skausmas gali būti labai įvairus. Vienas žmogus skundžiasi deginančiu skausmu po fizinio krūvio, kitas – maudžiančiu ar veržiančiu pojūčiu vakare, trečias – staigiu „plyštančiu“ skausmu žingsnio ar šuolio metu. Skausmas gali būti lokalus vienoje vietoje arba plisti per visą blauzdą, kartais – net iki pėdos ar šlaunies.
Be skausmo, gali pasireikšti ir kiti simptomai: patinimas, paraudimas, odos įtempimas, karštis, mėlynės, raumenų silpnumas, kojų nuovargis ar tirpimas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į bendrą savijautą – ar nėra karščiavimo, dusulio, krūtinės skausmo, staigaus silpnumo. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, susijusias ne tik su raumenimis, bet ir su kraujagyslėmis ar bendromis organizmo ligomis.
Raumenų nuovargis ir pertempimas
Viena dažniausių blauzdos skausmo priežasčių – paprastas raumenų nuovargis arba nedidelis pertempimas. Tai dažnai nutinka po netikėtai padidinto fizinio krūvio: ilgesnio pasivaikščiojimo, bėgimo, intensyvesnės treniruotės, žygio kalnuose ar tiesiog darbo, kuriame daug stovima ant kojų. Raumenys nėra spėję prisitaikyti prie naujo krūvio, juose kaupiasi medžiagų apykaitos produktai, atsiranda mikrotraumos.
Tokiu atveju skausmas dažniausiai atsiranda praėjus kelioms valandoms ar kitą dieną po krūvio, būna bukas, maudžiantis, blauzdos raumenys tampa kietesni, jautresni spaudžiant. Palengvėjimą dažnai suteikia poilsis, švelnus tempimas, šilumos arba vėsos procedūros, lengvas masažas. Paprastai per 3–7 dienas simptomai palaipsniui išnyksta. Vis dėlto, jei skausmas kartojasi po kiekvienos nedidelės fizinės veiklos, verta pasvarstyti apie netinkamą avalynę, netaisyklingą bėgimo techniką ar laikyseną.
Raumenų plyšimai ir sausgyslių pažeidimai
Staigus, aštrus, tarsi „pliaukštelėjimą“ primenantis skausmas blauzdoje gali reikšti dalinį ar pilną raumens plyšimą. Tai dažniausiai įvyksta sportuojant: šokant, sprintuojant, staigiai keičiant kryptį. Žmogus neretai pajunta, kad „kažkas trūko“, iš karto tampa sunku minti koja, atsiranda patinimas, gali greitai formuotis mėlynė. Tokiais atvejais svarbu kiek įmanoma greičiau sumažinti krūvį, uždėti šaltą kompresą, pakelti koją aukščiau širdies lygio ir, jei skausmas stiprus ar neįmanoma priminti kojos, kreiptis į gydytoją.
Skausmą gali sukelti ir sausgyslių uždegimas ar pertempimas, pavyzdžiui, Achilo sausgyslės srityje. Tuomet dažnas simptomas – skausmas už kulno ar žemiau blauzdos, ypač ryte atsistojus ar po fizinio krūvio. Negydant tokie pažeidimai gali pereiti į lėtinį uždegimą ir smarkiai apsunkinti judėjimą, todėl užsitęsęs sausgyslių skausmas neturėtų būti ignoruojamas.
Kraujotakos sutrikimai: venų ligos ir trombozė
Blauzdos skausmą dažnai lemia ir venų būklė. Sergant lėtinėmis venų ligomis, varikoze, kraujas sunkiau grįžta iš kojų į širdį, todėl blauzdos gali jaustis sunkios, pavargusios, jas maudžia, ypač ilgai stovint ar sėdint. Vakarais dažnai atsiranda tinimas, gali matytis išsiplėtusios, vingiuotos venos ar smulkūs kapiliarai. Judėjimas, kompresinės kojinės, kūno svorio kontrolė ir gydytojo paskirtas gydymas padeda sumažinti simptomus.
Daug rimtesnė, bet taip pat su blauzdos skausmu susijusi būklė – giliųjų venų trombozė, kai susidaro krešulys giliosiose kojų venose. Į šią diagnozę būtina atkreipti dėmesį, jei viena koja staiga patinsta, tampa skausminga, šiltesnė už kitą, oda gali parausti ar pamėlynuoti, skausmas jaučiamas ne tik judant, bet ir ramybėje. Papildomi rizikos veiksniai: neseniai atlikta operacija, ilgas imobilumas (pavyzdžiui, ilgi skrydžiai), nėštumas, hormoniniai vaistai, onkologinės ligos. Įtarus trombozę, reikalinga skubi gydytojo apžiūra ir tyrimai, nes dalis krešulio gali atitrūkti ir nukeliauti į plaučius, sukeldama plaučių emboliją.
Nervų ir stuburo problemos
Ne visada blauzdą skauda dėl vietinių pakitimų. Kartais skausmas „atkeliauja“ iš aukščiau – nuo juosmeninės stuburo dalies. Slankstelių, diskų ar nervinių šakelių pažeidimai gali lemti, kad skausmas plinta iš nugaros į sėdmenį, šlaunį ir blauzdą, kartais iki pat pėdos. Tokiu atveju dažnas palydovas – tirpimas, dilgčiojimas, silpnumas, skausmas stiprėja lenkiantis, keliant svorius, ilgai sėdint.
Nervų pažeidimus gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, kai ilgainiui pažeidžiamos smulkiosios nervų skaidulos (neuropatija). Tuomet žmogus gali jausti keistus jutimus: deginimą, dilgčiojimą, „skruzdėles“ blauzdose ir pėdose, kartais kartu su skausmu. Tokiais atvejais svarbus ne tik simptominis skausmo valdymas, bet ir pagrindinės ligos kontrolė.
Ortopedinės priežastys: laikysena, avalynė ir pėdos ypatumai
Ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip stovime, vaikštome ir kokią avalynę renkamės. Netinkami batai – pernelyg kieti, aukštakulniai, neturintys atramos skliautui ar per maži – gali pakeisti kojos apkrovas ir sukelti blauzdos raumenų persitempimą. Plokščiapėdystė, skirtingas kojų ilgis, prasta laikysena taip pat prisideda prie netolygaus raumenų darbo, todėl vienas blauzdos raumuo gali būti apkraunamas labiau nei kitas.
Ilgainiui tai gali pasireikšti ne tik skausmu, bet ir dažnesniais raumenų spazmais, vadinamaisiais „krampsniais“, ypač naktimis. Tokiais atvejais dažnai padeda individualūs vidpadžiai, teisinga avalynė, specialūs pratimai raumenų ir pėdų stiprinimui bei tempimui.
Kada blauzdos skausmas gali būti pavojingas?
Nors daugeliu atvejų blauzdos skausmas nėra gyvybei pavojingas, yra situacijų, kai delsimas kreiptis pagalbos gali būti rizikingas. Ypač svarbu įvertinti bendrus simptomus, staigius būklės pokyčius ir skausmo pobūdį. Tam tikri požymiai turėtų būti laikomi „raudonomis vėliavomis“.
Į ligoninės priimamąjį ar skubios pagalbos skyrių būtina vykti nedelsiant, jei:
- viena blauzda staiga smarkiai patinsta, parausta, tampa karšta ir labai skausminga;
- kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, pasunkėja kvėpavimas, jaučiamas staigus silpnumas;
- sunkiai ar visai nepavyksta priminti kojos po traumos, įtariamas rimtas raumens plyšimas ar kaulo lūžis;
- skausmas yra itin stiprus, atsiranda staiga, lydimas šaltkrėčio, karščiavimo, bendro silpnumo.
Šie simptomai gali rodyti giliųjų venų trombozę, plaučių emboliją, sunkią infekciją, ūmią traumą ar kitą pavojingą būklę, kuriai būtinas skubus gydymas.
Kada pakanka šeimos gydytojo konsultacijos?
Jei blauzdos skausmas nėra labai stiprus, neatsirado staiga ir nėra lydimas grėsmingų simptomų, pirmiausia dažniausiai pakanka apsilankyti pas šeimos gydytoją. Kreiptis patartina, jeigu skausmas:
- tęsiasi ilgiau nei 1–2 savaites, nors stengiatės pailsėti ir sumažinti krūvį;
- neretai kartojasi po menkiausios fizinės veiklos;
- lyg ir susijęs su matomais venų pakitimais, patinimu, sunkumu kojose;
- pasireiškia kartu su tirpimu, dilgčiojimu, galimu raumenų silpnumu;
- trukdo kasdienei veiklai, miegui, darbui.
Šeimos gydytojas įvertins bendrą sveikatos būklę, rizikos veiksnius, prireikus paskirs kraujo tyrimus, ultragarsinį ar kitą ištyrimą, o esant reikalui – nukreips pas kraujagyslių chirurgą, neurologą, ortopedą ar kitą specialistą.
Kas padeda sumažinti blauzdos skausmą kasdienybėje?
Jei skausmas nesusijęs su skubiomis būklėmis, dažnai padeda paprastos, bet nuosekliai taikomos priemonės. Pirmiausia svarbus pakankamas poilsis: jei blauzdos skauda po krūvio, verta keletą dienų sumažinti intensyvumą, rinktis švelnesnę veiklą (pavyzdžiui, ėjimą vietoj bėgimo). Taikomos šaltos arba šiltos aplikacijos – po traumos naudingesnis šaltis, lėtinių raumenų įtampų atveju dažnai palengvina šiluma.
Didelę reikšmę turi ir tempimo bei stiprinimo pratimai. Reguliarus blauzdų tempimas, pėdos judesiai, lengvas masažas gerina kraujotaką ir mažina raumenų įtampą. Svarbu skirti dėmesio ir skysčių bei mineralų balansui: nepakankamas skysčių vartojimas, magnio, kalio ar kalcio trūkumas kartais prisideda prie raumenų spazmų.
Ne mažiau svarbi tinkama avalynė ir darbo bei poilsio režimo peržiūra. Jei visą dieną praleidžiate sėdėdami, verta kas valandą atsistoti, pasivaikščioti, atlikti keletą pratimų. Jei daug stovite, pravers reguliarios pertraukos, kojų pakėlimas aukščiau širdies lygio, patogūs batai ir, prireikus, kompresinės kojinės. Prieš vartodami vaistus nuo skausmo ar uždegimo, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, ypač jei turite kitų ligų ar vartojate daugiau medikamentų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ką daryti, jei blauzdą sutraukia mėšlungis naktį?
Naktiniai mėšlungiai – dažnas nusiskundimas. Pajutę spazmą, pabandykite švelniai tempti pėdą link savęs, atsistokite ir pavaikščiokite, lengvai pamasažuokite blauzdą. Ilgalaikėje perspektyvoje padeda reguliarūs tempimo pratimai prieš miegą, pakankamas skysčių ir mineralų (ypač magnio) vartojimas, patogi miego poza. Jei mėšlungis kartojasi labai dažnai, sutrikdo miegą ar atsirado staiga, verta pasitarti su gydytoju.
Ar blauzdos skausmas gali būti susijęs su širdies ar kraujagyslių ligomis?
Taip, kai kuriais atvejais blauzdų skausmas susijęs su kraujotakos sutrikimais. Sergant periferinių arterijų liga, vaikštant gali atsirasti skausmas ar nuovargis blauzdose, kuris praeina sustojus pailsėti. Venų ligos (varikozė, giliųjų venų trombozė) taip pat gali sukelti skausmą, tinimą, varginantį jausmą kojose. Jei įtariate kraujotakos problemas, svarbu nelaukti ir kreiptis į gydytoją.
Po bėgimo visada jaučiu blauzdų skausmą – ar tai normalu?
Nedidelis maudimas ar įtempimas po intensyvesnio krūvio – įprasta reakcija, ypač jei neseniai pradėjote sportuoti ar padidinote krūvį. Vis dėlto, jei skausmas labai stiprus, trunka ilgiau nei savaitę, kartojasi po kiekvienos treniruotės ar trukdo normaliai judėti, reikėtų peržiūrėti treniruočių planą, bėgimo techniką ir avalynę. Jei korekcijos nepadeda, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar sporto medicinos specialistu.
Ar galima pačiam atskirti, kada tai tik raumenų nuovargis, o kada – rimtesnė problema?
Visiškai tiksliai namuose to įvertinti ne visada įmanoma, tačiau keli bendri principai gali padėti. Jei skausmas atsiranda po aiškaus krūvio, yra vidutinio stiprumo, po kelių dienų poilsio mažėja ir nėra kitų simptomų (patinimo, paraudimo, karščiavimo, dusulio), dažniausiai kalbama apie raumenų nuovargį ar nedidelį pertempimą. Jei skausmas atsiranda staiga, be aiškios priežasties, stiprėja, atsiranda tinimas, dusulys, krūtinės skausmas ar kiti nerimą keliantys požymiai, būtina kreiptis į medikus.
Kokie tyrimai gali būti atliekami dėl blauzdos skausmo?
Priklausomai nuo įtariamos priežasties, gydytojas gali skirti kraujo tyrimus, kojų venų ar arterijų ultragarsinį tyrimą, rentgeno nuotraukas, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimus. Kartais užtenka kruopščios apžiūros ir paciento apklausos, o kitais atvejais prireikia išsamesnio ištyrimo, kad būtų atmestos pavojingesnės diagnozės.
Bendri patarimai, kaip pasirūpinti savo blauzdomis
Blauzdos kasdien dirba didžiulį darbą – jos laiko mūsų kūno svorį, padeda vaikščioti, bėgti, šokti ir tiesiog išlaikyti pusiausvyrą. Todėl verta skirti joms tiek pat dėmesio, kiek skiriame nugarai ar sąnariams. Reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamai parinkta avalynė, sąmoningas poilsio ir krūvio balansas, dėmesys kūno siunčiamiems signalams padeda išvengti daugelio problemų. Pajutus naują ar pasikeitusį skausmą, svarbu jo nenustumti į šalį, o stebėti, kaip jis kinta, ir laiku kreiptis pagalbos, jei kyla abejonių. Kuo anksčiau išsiaiškinama tikroji priežastis, tuo lengviau ir sėkmingiau galima sugrąžinti kojas į įprastą, lengvą ir neskausmingą judėjimą.
