Patinimas, dar vadinamas edema, dažnai siejamas su trauma ar skausmingu uždegimu. Tačiau neretai žmonės pastebi patinimą, kuris nekelia skausmo, nėra paraudęs ir neatrodo pavojingas. Toks „tylus“ patinimas gali būti lengvai ignoruojamas, tačiau iš tiesų tai – organizmo siunčiamas ženklas, kad viduje vyksta tam tikri procesai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias patinimo be skausmo priežastis, galimas diagnozes ir situacijas, kada būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip atpažinti patinimą?
Patinimas – tai skysčių kaupimasis audiniuose, dažniausiai po oda. Jis gali būti lokalizuotas (pvz., tik vienoje kojoje, rankoje, veide) arba apimti didesnes kūno dalis. Nors skausmas nėra vienintelis patinimo požymis, jo nebuvimas nereiškia, kad problema nesvarbi. Tipiniai požymiai:
- Padidėjusi kūno dalies apimtis.
- Odos įtempimas, blizgesys.
- Įspaudas spaudžiant pirštu (duobutė kuri lėtai išnyksta).
- Judesių apribojimas, jei patinimas didelis.
Jeigu šie simptomai atsiranda be aiškios priežasties, pavyzdžiui, nesusižeidus ar neperkraunant galūnės, būtina įvertinti bendrą organizmo būklę.
Galimos patinimo be skausmo priežastys
Skysčių kaupimasis gali būti susijęs su daugybe veiksnių – nuo laikino kūno atsako iki rimtų lėtinių ligų. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių priežasčių:
1. Širdies nepakankamumas
Jeigu širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo, skysčiai pradeda kauptis organizme, ypač apatinėse galūnėse. Patinimas dažniausiai simetriškas, vakare ryškesnis, o ryte – mažesnis.
2. Inkstų veiklos sutrikimai
Inkstai atsakingi už skysčių ir druskų pusiausvyrą. Sutrikus jų funkcijai, gali pasireikšti patinimas veide, aplink akis, pirštuose. Tai dažnai pastebima ryte.
3. Kepenų ligos
Kepenys gamina baltymus, kurie reguliuoja skysčių judėjimą organizme. Kepenų cirozė ar hepatitas gali sukelti skysčių kaupimąsi pilve (ascitas) ir kojose.
4. Limfinės sistemos sutrikimai
Limfa – tai skaidrus skystis, cirkuliuojantis per limfmazgius. Jei sutrinka jo nutekėjimas (pvz., dėl limfedemos), atsiranda ilgalaikis, dažnai vienpusis patinimas, ypač galūnėse.
5. Hormoniniai pokyčiai
Moterims prieš menstruacijas ar nėštumo metu dažnai pasireiškia laikinas, neskausmingas patinimas dėl hormonų poveikio. Dažniausiai tai nėra pavojinga.
6. Mažas fizinis aktyvumas arba ilgas stovėjimas
Ilgai stovint ar sėdint, ypač karštu oru ar kelionės metu, gali kauptis skysčiai kojose. Šis patinimas dažniausiai praeina pailsėjus arba pakėlus kojas aukščiau širdies lygio.
Ką stebėti ir kada sunerimti?
Ne kiekvienas patinimas reiškia rimtą problemą, tačiau svarbu stebėti, kaip jis kinta ir ar atsiranda lydinčių simptomų. Sunerimti vertėtų, jei:
- Patinimas trunka ilgiau nei kelias dienas ir neslūgsta.
- Jis plinta arba tampa vis labiau pastebimas.
- Atsiranda dusulys, nuovargis, greitas širdies plakimas.
- Pastebimas šlapinimosi sumažėjimas ar svorio padidėjimas.
- Patinimas vienpusis, ypač jei po operacijos ar traumos.
Tokiais atvejais būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar specialisto – kardiologo, nefrologo, endokrinologo – konsultacija.
Kaip palengvinti patinimą namuose?
Lengvais atvejais arba jei patinimo priežastis aiški (ilga kelionė, stovėjimas, menstruacijos), galima imtis šių priemonių:
- Pailsėkite pakėlę kojas aukščiau širdies lygio.
- Venkite druskos pertekliaus maiste, nes ji skatina skysčių kaupimąsi.
- Judėkite reguliariai – vaikščiojimas gerina kraujotaką ir limfos nutekėjimą.
- Naudokite kompresines kojines – jos padeda sumažinti patinimą kojose.
- Gerkite pakankamai vandens – paradoksalu, bet vandens trūkumas taip pat skatina organizmą kaupti skysčius.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar patinimas be skausmo gali būti pavojingas?
Taip, ypač jei jis atsiranda staiga, ilgai neslūgsta arba pasireiškia kartu su kitais simptomais. Tai gali rodyti širdies, kepenų ar inkstų veiklos sutrikimus.
Kuo skiriasi limfedema nuo paprasto patinimo?
Limfedema – tai lėtinis limfos kaupimasis, kuris dažnai pasireiškia vienoje galūnėje, ilgai neišnyksta, o oda tampa storesnė ar kietesnė.
Ar patinimą galima gydyti be vaistų?
Lengvais atvejais – taip. Padeda fizinis aktyvumas, mažiau druskos, pakeltos kojos, kompresinės priemonės. Tačiau jei patinimas dažnas ar stiprus, reikalinga gydytojo konsultacija.
Ar patinimas visada matomas?
Ne. Kartais žmonės jaučia „sunkumo“ jausmą ar spaudimą, bet išorinis patinimas gali būti vos pastebimas, ypač pradinėje stadijoje.
Ką pastebi žmonės, kai patinimas tampa kasdieniu reiškiniu?
Dažnai patinimas be skausmo tampa tarsi nepastebima rutinos dalimi – žmonės ima rinktis laisvesnius drabužius, mažiau vaikščioti, ignoruoja vizitus pas gydytoją. Tačiau ilgainiui šis pokytis gali rodyti lėtines ligas, kurias gydyti bus sunkiau, jei jos bus diagnozuotos pavėluotai. Pastebėję, kad kūnas kaupia skysčius – ypač jei tai kartojasi – verta sustoti, įsiklausyti į savo kūną ir pasikonsultuoti su specialistu. Kuo anksčiau pradedamas tyrimas, tuo efektyvesnė gali būti pagalba.
