Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokie yra dažniausi skrandžio išvaržos simptomai, kas ją sukelia, kaip nustatoma ši diagnozė ir kokie gydymo būdai padeda suvaldyti ar pašalinti šią problemą. Taip pat aptarsime, kaip gyvenimo būdo pokyčiai gali palengvinti savijautą ir pagerinti virškinimo sistemos veiklą.
Kas yra skrandžio išvarža?
Diafragma – tai raumeninis pertvaras tarp krūtinės ir pilvo ertmės. Per ją eina stemplė, kuri jungia burną su skrandžiu. Kai diafragmos anga išsiplečia, dalis skrandžio gali praslysti aukštyn į krūtinės ertmę – taip susiformuoja skrandžio išvarža. Dažniausiai pasitaiko vadinamoji stumiamoji išvarža (angl. sliding hernia), kai stemplės ir skrandžio jungtis laikinai pasislenka aukštyn. Kitas, retesnis, bet pavojingesnis tipas – parastemplinė išvarža, kai dalis skrandžio įstringa virš diafragmos.
Dažniausios skrandžio išvaržos priežastys
Tiksli priežastis ne visada aiški, tačiau žinoma, kad išvaržos susidarymą lemia keli veiksniai:
- Silpnėjantys diafragmos raumenys – su amžiumi raumeninis audinys praranda elastingumą ir tvirtumą.
- Padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje – dėl nutukimo, nėštumo, stipraus kosulio, vidurių užkietėjimo ar dažno sunkių daiktų kėlimo.
- Įgimtas diafragmos defektas – kai kurie žmonės gimsta su didesne stemplės anga.
- Rūkymas ir bloga mityba – jie silpnina raumenų struktūrą ir skatina rūgšties refliuksą.
Nors liga dažnesnė vyresniems nei 50 metų žmonėms, vis dažniau diagnozuojama ir jaunesniems – ypač tiems, kurie turi viršsvorio ar virškinimo problemų.
Pagrindiniai simptomai
Simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo. Kai kuriems pacientams jie pasireiškia tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, po valgio ar gulint. Dažniausi skrandžio išvaržos simptomai yra šie:
- Rėmuo – deginimo pojūtis už krūtinkaulio, ypač po valgio ar atsigulus.
- Rūgštus atpylimas – skrandžio turinio grįžimas į burną.
- Krūtinės ar viršutinės pilvo dalies skausmas – kartais painiojamas su širdies skausmu.
- Rijimo sunkumai – kai maistas stringa arba skauda ryjant.
- Pilnumo ar spaudimo pojūtis – net ir suvalgius nedidelį maisto kiekį.
- Dažnas raugėjimas, pykinimas ar vidurių pūtimas.
Svarbu pažymėti, kad kai kurie žmonės nejaučia jokių simptomų, ir skrandžio išvarža nustatoma atsitiktinai atliekant rentgeno ar endoskopinius tyrimus dėl kitų priežasčių.
Kaip diagnozuojama skrandžio išvarža?
Diagnozė dažniausiai nustatoma atlikus instrumentinius tyrimus. Gydytojas gali rekomenduoti:
- Viršutinės virškinamojo trakto endoskopiją – leidžia tiesiogiai pamatyti stemplės ir skrandžio jungtį bei nustatyti uždegimo požymius.
- Bario rentgenogramą – pacientas išgeria kontrastinį skystį, kuris padeda rentgeno aparatu pamatyti skrandžio padėtį.
- Stemplės manometriją – matuoja stemplės raumenų veiklą ir refliukso stiprumą.
- pH matavimą – nustato, kiek dažnai rūgštis patenka į stemplę.
Gydymo galimybės
Gydymo tikslas – sumažinti simptomus, atstatyti normalią skrandžio padėtį ir užkirsti kelią komplikacijoms. Priklausomai nuo išvaržos tipo ir sunkumo, taikomi keli metodai:
1. Gyvenimo būdo pokyčiai
Tai pirmas ir dažnai veiksmingiausias žingsnis gydant lengvas formas. Rekomenduojama:
- Vengti persivalgymo ir valgyti mažesnėmis porcijomis.
- Nevalgyti likus 2–3 valandoms iki miego.
- Kilstelėti galvūgalį miegant, kad rūgštis negrįžtų į stemplę.
- Mažinti svorį, jei yra viršsvoris.
- Vengti riebalų, aštrių prieskonių, kavos, alkoholio ir gazuotų gėrimų.
- Mesti rūkyti.
2. Medikamento terapija
Jei simptomai išlieka, gydytojas gali paskirti vaistų, kurie mažina rūgštingumą ar pagerina virškinimo sistemos veiklą:
- Protonų siurblio inhibitorius (pvz., omeprazolį, pantoprazolį).
- H2 receptorių blokatorius (pvz., ranitidiną, famotidiną).
- Antacidinius preparatus, kurie greitai neutralizuoja rūgštį.
- Prokinetinius vaistus – jie pagerina skrandžio išsituštinimą.
3. Chirurginis gydymas
Operacija rekomenduojama tik tais atvejais, kai simptomai sunkūs, nepadeda vaistai ar kyla komplikacijų – pavyzdžiui, stemplės uždegimas, opelės ar išvaržos įstrigimas. Dažniausiai atliekama laparoskopinė fundoplikacija – procedūra, kurios metu sustiprinama diafragmos anga ir atstatoma normali skrandžio padėtis.
Galimos komplikacijos
Negydoma ar uždelsta skrandžio išvarža gali sukelti rimtesnių pasekmių:
- Stemplės gleivinės uždegimą (ezofagitą).
- Stemplės opas ar kraujavimą.
- Stemplės susiaurėjimą, dėl kurio sunku ryti.
- Retais atvejais – įstrigusią ar užsisukusią išvaržą, kuri reikalauja skubios operacijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar skrandžio išvarža visada reikalauja operacijos?
Ne, daugumą atvejų galima suvaldyti vaistais ir gyvenimo būdo pokyčiais. Operacija būtina tik tada, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas.
Ar skrandžio išvarža pavojinga gyvybei?
Daugeliu atvejų – ne. Tačiau negydoma gali sukelti komplikacijų, todėl svarbu stebėti simptomus ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
Ar galima sportuoti turint skrandžio išvaržą?
Taip, bet reikėtų vengti pratimų, kurie didina pilvo spaudimą – svorių kėlimo, intensyvių lenkimų ar jėgos treniruočių. Geriausiai tinka vaikščiojimas, plaukimas, joga.
Ar dieta gali išgydyti išvaržą?
Dieta neišgydo, bet padeda kontroliuoti simptomus. Svarbu vengti maisto produktų, skatinančių rūgštingumą, ir nevalgyti prieš miegą.
Kiek laiko trunka pasveikimas po operacijos?
Po laparoskopinės operacijos dauguma pacientų atsigauna per kelias savaites. Gydytojas pateikia individualias rekomendacijas dėl mitybos ir fizinio aktyvumo.
Kasdieniai įpročiai, padedantys jaustis geriau
Norint suvaldyti skrandžio išvaržos simptomus, labai svarbu išmokti klausytis savo kūno. Pavyzdžiui, pastebėjus, kad tam tikras maistas ar kūno padėtis sukelia rėmenį, verta to vengti. Maži pokyčiai – pavyzdžiui, lėtesnis valgymas, patogi drabužių apranga, svorio kontrolė – gali padaryti didelį skirtumą. O jei simptomai nepraeina ar stiprėja, geriausias sprendimas – pasitarti su gastroenterologu ir rasti individualiai tinkamą gydymo kelią.
