Kas yra kraujospūdis ir kaip jis matuojamas?
Kraujo spaudimas – tai kraujo jėga, kuria jis spaudžia į kraujagyslių sieneles. Jis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (aukštesnis skaičius) ir diastoliniu (žemesnis skaičius). Sistolinis spaudimas rodo spaudimą širdžiai susitraukiant, o diastolinis – kai širdis ilsisi tarp plakimų.
Rezultatai pateikiami milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg). Pavyzdžiui, jei matuoklyje matote 120/80 mmHg – tai reiškia, kad sistolinis spaudimas yra 120, o diastolinis – 80.
Koks kraujospūdis laikomas normaliu?
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos kardiologų draugijos rekomendacijas:
- Normalus: sistolinis 120–129 mmHg, diastolinis 80–84 mmHg
- Optimalus: sistolinis < 120 mmHg, diastolinis < 80 mmHg
- Didėjantis (aukštas normalus): sistolinis 130–139 mmHg, diastolinis 85–89 mmHg
- 1 laipsnio hipertenzija: 140–159 / 90–99 mmHg
- 2 laipsnio hipertenzija: 160–179 / 100–109 mmHg
- 3 laipsnio hipertenzija: ≥180 / ≥110 mmHg
- Hipotenzija (žemas spaudimas): < 90 / < 60 mmHg
Šios normos taikomos suaugusiems žmonėms. Vaikams, paaugliams ar vyresnio amžiaus žmonėms vertinimas gali skirtis – priklausomai nuo bendros sveikatos būklės ir kitų faktorių.
Kaip dažnai reikia matuoti kraujospūdį?
Profilaktiškai kraujospūdį patariama matuoti bent kartą per kelis mėnesius, ypač jei esate vyresnis nei 40 metų, turite viršsvorį, rūkote ar jūsų šeimoje būta širdies ligų atvejų. Jei spaudimas linkęs svyruoti ar jau esate diagnozuotas su hipertenzija – matavimai turėtų būti reguliarūs, kartais net kasdieniniai.
Norint gauti tikslų rezultatą, labai svarbu teisingai matuoti:
- 5 minutes prieš matavimą ramiai pasėdėti;
- Ranką padėti širdies aukštyje, nejudėti;
- Vengti kavos, cigarečių ar fizinio aktyvumo 30 min. iki matavimo;
- Matavimą kartoti kelis kartus skirtingomis dienomis – vienkartinis rezultatas nėra pakankamas diagnozei.
Kodėl svarbu palaikyti kraujospūdį normos ribose?
Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį, smegenis ir inkstus. Tai padidina infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ar inkstų ligų riziką. Kita vertus, per žemas spaudimas (hipotenzija) gali lemti galvos svaigimą, alpimą, sumažėjusį deguonies tiekimą į smegenis ar net sąmonės praradimą.
Palaikant kraujospūdį normos ribose, ilgainiui mažėja rizika susirgti rimtomis ligomis, gerėja bendra savijauta, ištvermė ir protinė veikla.
Kas lemia kraujospūdžio svyravimus?
Kraujo spaudimui turi įtakos daug veiksnių:
- Amžius: su amžiumi spaudimas linkęs didėti dėl kraujagyslių standėjimo;
- Fizinė būklė: sportuojančių žmonių spaudimas gali būti žemesnis dėl stipresnės širdies veiklos;
- Stresas ir emocinė būsena: įtampa, nerimas ar pyktis gali sukelti laikiną spaudimo padidėjimą;
- Mityba: per didelis druskos, riebalų ar alkoholio kiekis gali lemti hipertenziją;
- Vaistai ir stimuliantai: kai kurie medikamentai ar kofeinas gali paveikti spaudimą;
- Genetika: šeimoje dažnai pasitaikantis aukštas spaudimas rodo didesnę riziką.
Ką daryti, jei spaudimas per aukštas arba per žemas?
Jei kraujospūdis yra nuolat aukštesnis nei 140/90 mmHg, svarbu kreiptis į gydytoją. Gali būti skirta medikamentinė terapija arba rekomenduoti gyvenimo būdo pokyčiai – svorio mažinimas, fizinis aktyvumas, mažiau druskos ir alkoholio, sveika mityba.
Esant per žemam spaudimui, dažniausiai rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, palaikyti druskos pusiausvyrą, išvengti staigaus atsistojimo ir stebėti savijautą. Jei spaudimas žemas su ryškiais simptomais – būtina gydytojo konsultacija.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Koks kraujospūdis yra optimalus?
Optimalus spaudimas – mažiau nei 120/80 mmHg. Tai rodo gerą širdies ir kraujagyslių būklę.
Ar pavojingas spaudimas 140/90 mmHg?
Taip, tai jau laikoma 1 laipsnio hipertenzija. Jei tokie rodikliai pasikartoja – reikėtų kreiptis pas gydytoją.
Ar galima natūraliai sumažinti spaudimą?
Taip – sveika mityba, fizinis aktyvumas, mažiau druskos ir streso, pakankamas miegas padeda palaikyti spaudimą normos ribose.
Ar kraujospūdį reikia matuoti tik gydytojo kabinete?
Ne – namų sąlygomis atlikti matavimai dažnai tikslesni, nes pašalinamas „baltos chalatų“ efektas, kai žmogui pakyla spaudimas vien dėl įtampos gydymo įstaigoje.
Kas yra „aukštas normalus“ spaudimas?
Tai tarpinė būsena, kai sistolinis spaudimas yra 130–139, o diastolinis – 85–89. Tai signalas apie didesnę riziką, todėl būtina atidžiai sekti savo būklę.
Kada paskutinis puodelis kavos gali pakeisti rodiklius?
Net vienas kavos puodelis ar stresinė situacija prieš matavimą gali turėti įtakos rezultatams. Todėl visada svarbu pasiruošti matavimui tinkamai – būti ramybės būsenoje, nepersivalgius, neišgėrus stimuliuojančių gėrimų. Tik tada kraujo spaudimo rodikliai bus tikslūs ir padės laiku pastebėti sveikatos pokyčius.
