Kada pulsas laikomas per aukštu?
Pulsas nuo 60 iki 100 dūžių per minutę laikomas fiziologine norma ramybės būsenoje. Tačiau dažniausiai sveikiems suaugusiems žmonėms pulsas siekia 65–80 dūžių per minutę. Jei širdis ramybėje dirba 100 kartų per minutę ar greičiau, tai gali būti vadinama tachikardija – būkle, kai širdies ritmas yra per greitas. Svarbu žinoti, kad tachikardija gali būti tiek normali organizmo reakcija į tam tikrus veiksnius, tiek rimtos sveikatos problemos požymis.
Galimos padidėjusio pulso priežastys ramybės būsenoje
Pulsas 100 ar daugiau ramybės metu gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Štai keletas dažniausių:
- Stresas ir nerimas – emocinis susijaudinimas ar įtampa skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris spartina širdies ritmą;
- Kofeinas ir kiti stimuliantai – per didelis kavos, energetinių gėrimų ar kai kurių vaistų vartojimas gali pagreitinti širdies darbą;
- Skysčių trūkumas (dehidratacija) – kraujo tūris sumažėja, todėl širdis turi dirbti greičiau, kad aprūpintų organizmą deguonimi;
- Karščiavimas ar infekcija – aukšta kūno temperatūra gali padidinti širdies susitraukimų dažnį;
- Mažakraujystė (anemija) – kai kraujyje trūksta deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių, širdis turi dirbti intensyviau;
- Skydliaukės sutrikimai – padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis spartina medžiagų apykaitą ir širdies darbą;
- Širdies ritmo sutrikimai – tokie kaip prieširdžių virpėjimas ar kitos aritmijos;
- Rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos – visa tai veikia nervų sistemą ir gali spartinti širdies ritmą.
Kaip tiksliai pamatuoti pulsą?
Norint suprasti, ar jūsų pulsas tikrai yra per aukštas, svarbu jį tinkamai pamatuoti. Pulsą galite jausti šiose vietose:
- ant riešo (stipininėje arterijoje);
- ant kaklo (miego arterijoje);
- už kelio arba ant pėdos.
Pamatuokite pulsą naudodami laikmatį – suskaičiuokite dūžių skaičių per 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų. Jei jis viršija 100 ramybėje ir situacija kartojasi kelis kartus per dieną ar kelias dienas iš eilės, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kada padidėjęs pulsas tampa pavojingas?
Vienkartinis pulso šuolis iki 100 ar net daugiau dar nėra priežastis panikuoti, ypač jei jis susijęs su akivaizdžia priežastimi – stresas, karštis, kava. Tačiau jei tai pasikartoja dažnai, ypač jei tai lydi kiti simptomai, gali būti signalas apie rimtesnę būklę:
- dusulys, net atliekant lengvą fizinį krūvį;
- krūtinės skausmas ar spaudimas širdies srityje;
- galvos svaigimas ar alpimas;
- nuolatinis nuovargis, silpnumas.
Tokiais atvejais būtina medicininė apžiūra ir kraujo tyrimai, elektrokardiograma (EKG), kartais – širdies echoskopija ar net paros trukmės širdies ritmo stebėjimas (Holteris).
Kaip sumažinti pulsą natūraliai?
Jei žinote, kad padidėjęs pulsas yra susijęs su laikinais veiksniais, galite pabandyti jį sumažinti natūraliomis priemonėmis:
- Giliai kvėpuokite, sutelkite dėmesį į iškvėpimą;
- Venkite kofeino ir stimuliantų;
- Gerkite pakankamai vandens;
- Ilsėkitės ir miegokite bent 7–8 valandas per parą;
- Užsiimkite raminančia veikla – meditacija, joga, pasivaikščiojimas gamtoje;
- Reguliariai judėkite – fizinis aktyvumas ilgainiui mažina ramybės pulso dažnį.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad šios priemonės veikia tik tada, kai nėra rimtos medicininės problemos. Todėl jei būklė nesikeičia – nelaukite.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar pulsas 100 ramybės metu visada reiškia ligą?
Ne visada. Tai gali būti laikinas reiškinys dėl streso, karščio, kofeino ar dehidratacijos. Tačiau jei tokia būsena kartojasi – būtina pasitarti su gydytoju.
Ar reikia vaistų, jei pulsas ramybėje dažnai viršija 100?
Ne visais atvejais reikalingi vaistai. Gydytojas įvertins priežastį – jei tai susiję su skydliaukės ar širdies sutrikimais, gali prireikti medikamentinio gydymo.
Ar gali padidėjęs pulsas būti paveldimas?
Taip, kai kurios širdies ritmo savybės gali būti paveldimos, tačiau daugiausia įtakos daro gyvenimo būdas ir bendroji sveikatos būklė.
Kiek kartų per dieną reikėtų matuoti pulsą?
Jei norite stebėti tendenciją, galite matuoti pulsą ryte pabudus, per pietus ir vakare. Svarbu tai daryti ramybės metu, mažiausiai 10 minučių po aktyvumo.
Ar vaikams taikomi tie patys normos ribos?
Ne, vaikų pulsas fiziologiškai yra greitesnis. Pavyzdžiui, kūdikių pulsas gali siekti 120–160, o mažų vaikų – 90–120 dūžių per minutę.
Kai kūnas kalba – verta išgirsti
Aukštas pulsas, net kai ilsitės, dažnai būna pirmasis kūno perspėjimas apie tai, kad kažkas vyksta. Tai nebūtinai liga, bet tai – ženklas, kad reikia sulėtinti tempą, atidžiau stebėti save ir esant poreikiui – pasikonsultuoti su gydytoju. Laiku pastebėta problema ir paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti apsaugoti širdį ir pagerinti bendrą savijautą. Neignoruokite signalo – jūsų širdis dirba be pertraukų, pasirūpinkite ja.
