Kas yra diastolinis spaudimas?
Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais – sistoliniu ir diastoliniu. Sistolinis (aukštesnis skaičius) rodo spaudimą arterijose širdies susitraukimo metu, o diastolinis (žemesnis skaičius) – spaudimą tarp širdies plakimų, kai širdis atsipalaiduoja. Pavyzdžiui, jei kraujospūdis yra 120/80 mmHg, 80 – tai diastolinis spaudimas.
Normalus diastolinis spaudimas laikomas esant tarp 60–80 mmHg. Kai jis nukrenta žemiau 60, ypač jei žmogus jaučia simptomus, būtina ieškoti priežasčių ir vertinti gydymo galimybes.
Kokios priežastys gali lemti žemą diastolinį spaudimą?
Yra daug veiksnių, galinčių lemti sumažėjusį diastolinį kraujospūdį. Kai kurios priežastys yra nepavojingos, kitos – reikalauja dėmesio:
- Amžius: vyresniems žmonėms kraujagyslės gali tapti standesnės, o diastolinis spaudimas – žemesnis, net jei sistolinis išlieka aukštas.
- Vaistai: diuretikų, antihipertenzinių ar kitų širdies vaistų per didelės dozės gali sumažinti diastolinį spaudimą.
- Skysčių stoka: dehidratacija dėl nepakankamo skysčių vartojimo, viduriavimo, vėmimo ar per didelio prakaitavimo.
- Širdies ligos: širdies nepakankamumas, bradikardija ar širdies vožtuvų problemos gali turėti įtakos spaudimui.
- Endokrininiai sutrikimai: hipotirozė, antinksčių nepakankamumas ar hipoglikemija.
- Ilgas stovėjimas ar staigus atsistojimas: ypač dažnai pasireiškia jaunesniems žmonėms dėl ortostatinės hipotenzijos.
- Neurologiniai sutrikimai: vegetacinės nervų sistemos pažeidimai gali trikdyti kraujospūdžio reguliaciją.
Kokie simptomai gali pasireikšti?
Nors kai kurie žmonės su žemu diastoliniu spaudimu jaučiasi visiškai gerai, kiti gali patirti tokius simptomus:
- Galvos svaigimas, ypač atsistojus;
- Silpnumas ar nuovargis;
- Neaiškus regėjimas;
- Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos);
- Alpimas arba nualpimo jausmas;
- Šaltos rankos ar kojos;
- Sumišimas ar koncentracijos sutrikimai.
Simptomų intensyvumas priklauso nuo individualių organizmo ypatumų ir to, kiek stipriai sumažėjęs spaudimas.
Kada žemas diastolinis spaudimas tampa pavojingas?
Nors kai kuriems žmonėms žemas kraujospūdis yra natūrali būklė, jei atsiranda minėti simptomai, tai rodo, kad organizmas negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Diastolinis spaudimas žemiau 60 mmHg, ypač esant sistoliniam spaudimui virš 140 mmHg, gali rodyti padidėjusią riziką širdžiai ir kraujagyslėms.
Tyrimai rodo, kad labai žemas diastolinis spaudimas gali pabloginti širdies aprūpinimą krauju, ypač tiems, kurie jau turi koronarinės širdies ligos požymių. Tokiu atveju didėja miokardo infarkto ar kitų komplikacijų rizika.
Kaip gydomas žemas diastolinis spaudimas?
Gydymas priklauso nuo priežasties, todėl svarbu ne tik koreguoti spaudimo rodiklius, bet ir šalinti pagrindinį veiksnį. Galimi gydymo būdai:
- Gyvenimo būdo keitimas: pakankamas skysčių vartojimas, druskos suvartojimo padidinimas (tik pasitarus su gydytoju), reguliarus fizinis aktyvumas.
- Vaistų korekcija: jei diastolinis spaudimas sumažėjęs dėl per stipriai veikiančių vaistų, gydytojas gali sumažinti dozę arba pakeisti vaistus.
- Gretutinių ligų gydymas: širdies, skydliaukės ar antinksčių sutrikimų kontrolė.
- Medicininės priemonės: kai kuriais atvejais taikoma vaistų terapija kraujospūdžiui kelti (pvz., midodrinas).
Itin svarbu, kad jokie medikamentai nebūtų vartojami savarankiškai. Žemas spaudimas gali būti simptomas, o ne liga – gydyti reikia visumą.
Ką svarbu žinoti kasdienybėje?
Jei jums dažnai pasireiškia galvos svaigimas, ypač staiga atsistojus, venkite greitų kūno padėties pokyčių. Rytą pabuskite lėtai, pirma pasėdėkite, tada atsistokite. Svarbu išgerti pakankamai vandens, ypač karštomis dienomis ar aktyviai sportuojant. Taip pat padeda mityba, turtinga baltymais ir sudėtingais angliavandeniais. Kofeinas trumpam gali pakelti spaudimą, bet neturėtų būti naudojamas kaip pagrindinė priemonė.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Koks diastolinis spaudimas laikomas per žemu?
Diastolinis spaudimas žemesnis nei 60 mmHg laikomas sumažėjusiu. Jei pasireiškia simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar žemas diastolinis spaudimas pavojingas?
Gali būti pavojingas, jei sukelia simptomus ar yra susijęs su širdies ligomis. Ypač svarbu jį stebėti vyresnio amžiaus žmonėms.
Ar galima kelti diastolinį spaudimą natūraliomis priemonėmis?
Taip – padeda pakankamas skysčių vartojimas, mityba, druskos kiekio padidinimas (jei gydytojas leidžia), fizinis aktyvumas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei diastolinis spaudimas žemas ilgą laiką arba atsiranda galvos svaigimas, nualpimo epizodai, širdies plakimo pojūčiai – būtina gydytojo konsultacija.
Ar reikia gydyti, jei neturiu jokių simptomų?
Jei nesijaučiate blogai, o diastolinis spaudimas šiek tiek žemas – tai gali būti jūsų individualus normos variantas. Vis dėlto verta pasitarti su šeimos gydytoju.
Kai paprasti įpročiai padeda stabilizuoti spaudimą
Nors žemas diastolinis spaudimas gali kelti nerimą, neretai jis yra valdomas kasdieniais įpročiais. Tinkama mityba, skysčių balansas ir fizinis aktyvumas gali padėti normalizuoti spaudimo rodiklius be vaistų. Svarbiausia – stebėti savo savijautą, žinoti, kada kreiptis pagalbos, ir neatidėlioti gydytojo konsultacijos, jei pasireiškia įspėjamieji simptomai.
