Kas yra kulno ataugos?
Kulno ataugos (med. plantarinė fascija arba calcaneal spur) – tai smaili kaulinė išauga, susiformuojanti kulno kaulo apačioje, dažniausiai ten, kur tvirtinasi pado fascija. Jos atsiranda dėl lėtinio pado sausgyslių, raiščių ar raumenų dirginimo ir mikrotraumų. Organizmas bando „apsiginti“, todėl toje vietoje pradeda kauptis kalcis, kuris ilgainiui suformuoja ataugą.
Dažniausiai kulno ataugos būna susijusios su plantarinio fascito uždegimu – tai reiškia, kad skausmą sukelia ne pati kaulo išauga, o aplink ją esantys uždegiminiai audiniai.
Simptomai, kurie gali signalizuoti apie kulno ataugas
Pagrindinis simptomas – aštrus, duriantis skausmas kulne, ypač rytais, vos atsikėlus iš lovos ar po ilgesnio pasėdėjimo. Skausmas dažnai sumažėja dienos metu, tačiau sustiprėja vėl po ilgesnio vaikščiojimo ar stovėjimo.
Kiti simptomai gali būti:
- jausmas, lyg kulne būtų įsmeigtas aštrus akmenukas ar vinis;
- skausmas kulno vidinėje ar apatinėje dalyje;
- patinimas ar paraudimas toje vietoje;
- skausmo išplitimas į pėdos lanką ar net pirštus.
Kas sukelia kulno ataugų atsiradimą?
Ši problema dažniausiai vystosi palaipsniui ir ją lemia daugybė rizikos veiksnių:
- ilgas stovėjimas arba vaikščiojimas ant kieto paviršiaus;
- antsvoris, sukeliantis papildomą spaudimą pėdoms;
- netinkama avalynė – ypač plokščiapadžiai ar be pakulnės amortizacijos;
- plokščiapėdystė arba aukštas pėdos skliautas;
- intensyvus sportas, ypač bėgimas ar šuoliai;
- amžius – dažniau pasitaiko vyresniems nei 40 metų žmonėms.
Kaip diagnozuojamos kulno ataugos?
Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis simptomais ir fizinės apžiūros metu. Gydytojas gali paprašyti atsistoti ant vienos kojos, spausti tam tikras pado vietas. Jei įtariamos ataugos – atliekama rentgeno nuotrauka, kuri dažnai patvirtina diagnozę ir parodo ataugos dydį bei vietą.
Gydymo būdai: nuo natūralių priemonių iki gydytojo pagalbos
Gydymas dažniausiai prasideda nuo konservatyvių metodų:
- Poilsis ir fizinio aktyvumo mažinimas: bent keletą savaičių reikėtų vengti ilgų pasivaikščiojimų ar stovėjimo.
- Ledo kompresai: kelis kartus per dieną dedami ant kulno, siekiant sumažinti uždegimą.
- Tempimo pratimai: padeda atpalaiduoti pado fasciją, ypač rytiniai tempimai.
- Ortopediniai vidpadžiai: amortizuoja spaudimą ir mažina skausmą.
- Vaistai nuo uždegimo: nesteroidiniai vaistai (pvz., ibuprofenas) sumažina uždegimą ir skausmą.
Jei šie būdai nepadeda – gali būti taikoma:
- Kortikosteroidų injekcijos – veiksmingos esant stipriam uždegimui;
- Fizioterapija – ultragarso ar smūginių bangų terapija;
- Operacija – labai retais atvejais, kai kitos priemonės neveiksmingos.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar kulno ataugos išnyksta savaime?
Pati kaulo atauga dažniausiai neišnyksta, bet galima veiksmingai sumažinti uždegimą ir skausmą taip, kad simptomai išvis išnyktų.
Kaip ilgai trunka gydymas?
Jei laikomasi gydytojų rekomendacijų, pagerėjimas dažniausiai juntamas per 4–6 savaites, tačiau kai kuriais atvejais tai gali trukti kelis mėnesius.
Ar galima sportuoti turint kulno ataugų?
Reikėtų laikinai riboti sportą, kuris daro spaudimą pėdai. Rekomenduojama rinktis mažesnio intensyvumo veiklą, pvz., plaukimą ar dviračio minimą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu skausmas nepraeina per 2 savaites, trukdo judėjimui ar stiprėja – būtina konsultacija su gydytoju ortopedu ar reabilitologu.
Ar specialūs batai padeda?
Taip, batai su gera amortizacija, ortopediniu padu ir pakulnės atrama gali žymiai sumažinti simptomus.
Rytinis skausmas – kada laikas pasikeisti įpročius?
Jei rytais sunku žengti pirmą žingsnį dėl kulno skausmo – tai aiškus ženklas, kad reikėtų peržiūrėti savo avalynę, judėjimo įpročius ir pėdų priežiūrą. Dažnai mažos korekcijos kasdienybėje gali padėti išvengti didelių sveikatos problemų. Pasirūpinę savo pėdomis, galime grąžinti judėjimo laisvę ir mėgautis kiekvienu žingsniu be skausmo.
