Kada reikalingas medikamentinis gydymas?
Jeigu migrenos priepuoliai dažni, ilgai trunkantys ar labai stiprūs, trikdantys darbą ar miegą – gydymas vaistais tampa būtinybe. Pradėti gydymą galima dviem pagrindiniais keliais: ūminio priepuolio gydymas ir profilaktinis gydymas. Ūminės fazės metu siekiama kuo greičiau nutraukti priepuolį; profilaktikos metu – sumažinti priepuolių dažnį, intensyvumą bei trukmę.
Vaistai ūminiam migrenos priepuoliui
Pirmiausia – vaistai, skirti panaikinti skausmą ir kitus simptomus, kai priepuolis jau prasidėjo:
1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir analgetikai
NVNU, kaip ibuprofenas, naproksenas, arba analgetikai, kaip paracetamolis, dažnai rekomenduojami pirmiausio pasirinkimo metu lengvesniems priepuoliams. :contentReference[oaicite:0]{index=0} Jie palyginti saugūs, prieinami be recepto, tačiau ne visuomet pakankami.
2. Triptanai
Kai NVNU nepakanka, arba priepuolis stiprus – skiriami triptanai (pvz., sumatriptanas, rizatriptanas, eletriptanas). Jie veikia serotonino receptorius, todėl greitai stabdo migrenos mechanizmus. :contentReference[oaicite:1]{index=1} Tyrimai rodo, kad triptanai yra „aukso standartas“ ūminiam gydymui. :contentReference[oaicite:2]{index=2}
3. Ergotaminai
Senesnė vaistų grupė – ergotaminai (pvz., ergotamino tirštosios formos) – šiuo metu naudojami rečiau dėl šalutinių poveikių. :contentReference[oaicite:3]{index=3}
4. Naujosios medikamentų grupės: gepantai bei CGRP receptorių antagonistai
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama vaistams, kurie blokuoja CGRP (kalcitonino geno susijusio peptido) mechanizmus – pvz., ubrogepant, atogepant. :contentReference[oaicite:4]{index=4} Jie ypač svarbūs, kai triptanai netinka (pvz., turint širdies kraujagyslių ligų).
Vaistai profilaktikai
Jeigu priepuoliai labai dažni (pvz., >4 per mėnesį), slysta darbo ar gyvenimo kokybė – gali būti skiriami profilaktiniai vaistai. Tai gali būti:
- betablokatoriai (pvz., propranololis)
- antidepresantai (pvz., amitriptilinas)
- antiepilepsiniai vaistai (pvz., topiramatas) :contentReference[oaicite:5]{index=5}
- CGRP monoclonaliniai antikūnai arba gepantai
Kaip pasirinkti tinkamą vaistą?
Vaisto pasirinkimas priklauso nuo:
- priepuolio stiprumo ir dažnumo;
- kitų sveikatos sutrikimų (ypač širdies‑kraujagyslių ligų);
- ankstesnių vaistų efektyvumo;
- galimų šalutinių poveikių ir paciento pageidavimų.
Pavyzdžiui, triptanai draudžiami pacientams su krūtinės angina, kontroliuojama hipertenzija ar po infarkto. :contentReference[oaicite:6]{index=6}
Ką reikėtų žinoti vartojant vaistus?
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų: vartoti laiku – dažniausiai priepuolio pradžioje, vengti per dažnai gydytis vienu vaistu (kad neatsirastų „vaistų sukeltas galvos skausmas“). Be to:
- skausmui malšinti – neviršyti rekomenduojamos dozės;
- sekite, ar nėra šalutinių poveikių (pvz., skrandžio sutrikimo, kraujospūdžio padidėjimo, širdies plakimų);
- rašykite dienoraštį – kada prasidėjo priepuolis, kokie simptomai, kokie vaistai padėjo, kokie ne.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima vartoti NVNU be recepto kiekvieną kartą?
Dažnai galima pradėti nuo NVNU, tačiau jei priepuoliai kartojasi ar jie labai stiprūs – būtina konsultacija su gydytoju. Ilgalaikis vartojimas gali kelti skrandžio, inkstų ar kraujagyslių šalutinių poveikių riziką. :contentReference[oaicite:7]{index=7}
Ar nauji CGRP vaistai tinkami visiems?
Ne visiems. Jie skirti tiems, kuriems įprasti vaistai nepadeda arba turi kontraindikacijų. Dėl kainos ar prieinamo gydymo plano gali būti ribojimai. :contentReference[oaicite:8]{index=8}
Ar triptanai saugūs žmonėms su širdies ligomis?
Ne visada. Triptanai sukelia kraujagyslių susitraukimą, todėl yra kontraindikacijų esant tam tikroms širdies‑kraujagyslių ligoms. :contentReference[oaicite:9]{index=9}
Kiek laiko prireikia, kad vaistas veiktų?
Ūmiais atvejais vaisto poveikis turi pasireikšti per 1–2 valandas; profilaktikai – gali prireikti kelių savaičių ar net mėnesių. :contentReference[oaicite:10]{index=10}
Ar vien vaistai užtikrina visišką migrenos kontrolę?
Vaistai yra labai svarbi dalis gydymo, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami derinant juos su gyvenimo būdo pokyčiais: miego kokybės užtikrinimu, streso valdymu, mitybos korekcija, reguliarumu sporte bei identifikuotais prievartautojais (pvz., tam tikrais maisto produktais ar alkoholiu). Tik toks visapusiškas požiūris padeda pasiekti tikrą palengvėjimą ir sumažinti priepuolių dažnį.
